Darbdaviams trūko kantrybė: „Atskiros ministerijos vaidina, kad viską supranta, o kiti – durniai“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto, ką daryti su tais bedarbiais, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, nors ir neturi realių paskatų dirbti. Laisvų darbo vietų – tūkstančiai, o dirbti norinčiųjų nėra. Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.

Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems, kas gali, bet nenori dirbti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Arlauskas.<br>M.Astrausko nuotr.
D.Arlauskas.<br>M.Astrausko nuotr.
V.Navickas.<br>VRK nuotr.
V.Navickas.<br>VRK nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 16, 2021, 5:00 PM

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Kristina Krupavičienė, premjerės patarėjas, Nacionalinių žmogiškųjų išteklių stebėsenos pirmininkas Vaidas Navickas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Pastarasis neslėpė, kad jam nepatinka, jog darbuotojų stygiaus problema fokusuojama taip, tarsi tai būtų vien darbdavių rūpestis: šie neranda darbuotojų, todėl jie kenčia. „O kas nukenčia? Ar darbdaviai, ar turime didesnę bėdą? Mūsų paskaičiavimais, jei dabar užpildytume trūkstamas darbo vietas, valstybė gautų apie 300 mln. eurų. Papildomi pinigai gali būti paskirstyti ir švietimui, ir socialinėms reikmėms – pinigų visur trūksta“, – kalbėjo D.Arlauskas.

Tuo metu kol kas, jo teigimu, girdėti tik profesinių sąjungų moralizavimas – mokėkite daugiau, tada atsiras, kas dirba. Darbdavių atstovas ragino panaršyti privačių įdarbinimo įmonių tinklapius – ten rasite skelbimų, kuriuose siūlomas ir 1,5, ir 2 tūkst. eurų atlyginimas.

„Skelbimų po 60-70, o į juos sureaguoja – vienas ar du. Tada klausimas – kiek kelti atlyginimus? O jei keliam – už ką? Už tai, kad sukurtas produktas, ar dėl to, kad žmonės nori daugiau?

Kalbėjome, kad reikia keisti perkvalifikavimo sistemą: ji sustabarėjusi, neatliepia interesų – nieko nebuvo daroma. Gal ir gerai, kad atsiduriame tokiame taške – tai tam tikras sukrėtimas. Gal po jo bus kokių konkrečių sprendimų“, – svarstė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį į akivaizdžią besiformuojančią požiūrio problemą. „Kovidas akceleravo žmogaus požiūrį į pasaulį: kam dirbti? Įkūrėme gerovės valstybę ne per darbą, o per daugiau laisvo laiko.

Bet tai ne vien Lietuvos problema. Kai tik Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ir nebegali įsivežti darbuotojų iš ES, jie turi tą problemą, ką turime ir mes. Mes tarsi esame ES, bet iš jos neįsivešime žmonių, nes šie važiuoja į kitas šalis, kur gali tikėtis didesnių atlyginimų“, – komentavo D.Arlauskas.

Tuo metu V.Navickas skaičiavo, kad pusė Užimtumo tarnyboje esančių darbo pasiūlymų siūloma mokėti 560 eurų atskaičius mokesčius arba mažiau: „Lietuva išlieka pigių žmonių, mažų darbo kaštų šalimi. Jei pažiūrėtume „Eurostat“ (ES statistikos agentūra – red. past.) valandinių darbo kaštų duomenis, Lietuva yra toje pačioje kompanijoje su Bulgarija, Rumunija ir Vengrija. Mūsų darbo kaštai – apie 10 eurų į valandą, kai ES vidurkis – 3 kartus, Vokietijoje – 3,5, Danijoje – 4,5 karto didesnis“.

Pasak V.Navicko, ekonominė tendencija tokia, kad artėsime link ES vidurkio, kitaip emigracija iš Lietuvos nesustos. Rugsėjo duomenys rodo, kad emigracijos malūnas vėl įsisuka – per praėjusį mėnesį jau praradome 868 žmones.

Pašnekovas priminė, kad premjerė yra ne kartą sakiusi, jog imigracija negali tapti ramentu žemų atlyginimų, žemų investicijų ekonominiam modeliui, kurį iki šiol turime Lietuvoje.

„Galiu visą Vilniaus senamiestį apkabinėti tūkstančiu skelbimų „Perku butą už 10 tūkstančių“. Ir tada, kaip Užimtumo tarnyba skaičiuoja darbuotojų trūkumą, sakytume, kad Vilniuje trūksta tūkstančio butų po 10 tūkstančių. Taip skaičiuojamas tas darbuotojų trūkumas. Kai kurie darbdaviai tuo piktnaudžiauja. Užimtumo tarnyba žino, kad logistikos įmonės prideda daugiau skelbimų nei turi sunkvežimių, – aiškino premjerės patarėjas. -

Darbuotojų iš tiesų trūksta – tai geras dalykas, nes tai skatina investicijas, kad mažiau naudotų darbo jėgos.

Pusė tų 200 tūkst., kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, jokių išmokų negauna, išskyrus privalomąjį sveikatos draudimą. Galbūt tie žmonės kažkur dirba šešėlyje, darbo neieško, nes mes apmokame jų sveikatos draudimą“.

Profsąjungų atstovė K.Krupavičienė atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisija nuolat sako, jog Lietuva – viena iš skurdžiausiai gyvenančių žmonių šalis.

„Lazda su dviem galais – visada bus tokių, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai, kurie labai pasyvūs, nenori dirbti, turi problemų su alkoholiu, narkotikais. Tačiau netikiu, kad dauguma žmonių nieko neveikia ir nenori dirbti.

Bet ką mes galime pasiūlyti atokiems rajonams, jei tau darbą siūlo už 30 km nuo namų? Aš pati, gyvendama prie Varėnos miškų, matau, kaip žmonės keliasi 5 val., eina į autobusą ir važiuoja prie Gariūnų „Maximos“, o namo grįžta 22 val. Dirba keturias dienas, keturias turi laisvas, prižiūri savo ūkį. Sistema yra, bet ją sukūrė pati „Maxima“ – ji pasiima žmones, juos atsiveža ir parveža. Žmogui, gaunančiam 500 eurų, jei kasdien važiuos į darbą savo automobiliu pats pildamas kurą, nieko nebeliks“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo K.Krupavičienė.

Ji svarstė, kad oficialiai nedirbančiųjų dalis dirba nelegaliai.

„Mums patiems reikia kambarinės – Palangoje turime poilsio namus. Jos mums reikia dešimčiai valandų per savaitę – koks žmogus gali iš tų pinigų pragyventi? Žinoma, ateis tas, kas ieško papildomai prisidurti“, – teigė ji.

Darbdavių atstovas D.Arlauskas silpniausia grandimi įvardijo viešąjį sektorių.

„Ką daro Lukašenka (Aliaksandras Lukašenka – Baltarusijos vadovas, red. past.), kad visi būtų laimingi? Net ir privačių įmonių vadovams pasako, kiek priimti bedarbių ir kiek jiems mokėti atlyginimo. Tokia praktika ten įsigaliojusi, todėl nemažai mūsų investuotojų iš Baltarusijos išėjo. Mes gyvename ne tokioje politinėje dimensijoje.

Pačia silpniausia grandimi čia matome viešąjį sektorių – valstybės vystymosi vizijos nebuvimą“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, Lietuvoje, kaip mažoje valstybėje, 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriama eksportu, tačiau jo struktūroje haiteko produktai sudaro tik 10 proc.

„Mūsų ekonominės galimybės tokios, kad esame žemų pajamų šalis, produktyvumas – žemas. Galime moralizuoti kiek norime. Mano pastebėjimas toks – imamės ko nors ar nesiimame? Kažkas pasakė, kad reikia atskirti 200 tūkst., kurie negali dirbti. Imkime ir atskirkime – kalbame apie tai jau pusė metų. Trūksta politinės valios.

Buvo gera praktika – nori gauti pašalpą, eik dirbti viešuosius darbus. Kodėl neina dirbti? Nes pažeidžiame žmogaus teises. Atsiprašau – jei gauni pinigus, turi dirbti visuomenei naudingus darbus, – negalėjo kritikos D.Arlauskas ir tęsė: -

Reikia imtis konkrečių veiksmų. O dar atskiros ministerijos žaidžia savo žaidimus ir vaidina, kad jie viską supranta, o kiti – durniai“.

Jis priminė „Investuok Lietuvoje“ paruoštą studiją, kurioje yra ir šis momentas: šiandien mes Lietuvoje turime 85 proc. BVP Europos Sąjungos vidurkio. Kad pasiektume vidurkį pagal BVP, mums reikės dar 30 metų. „Štai kur tragedija. Kalbėkime, kaip pasiekti ES vidurkį per 10 metų. Turi būti veiksmų planas, atsakingi asmenys ir judame į priekį“, – ragino D.Arlauskas.

Į tai V.Navickas atkirto, kad Vyriausybės programoje įrašytas siekis tapti aukštos pridėtinės vertės ekonomika. „Žemos pridėtinės vertės ekonomika per naktį aukštos pridėtinės vertės netampa.

Pernai atlyginimai paaugo 13 proc., tačiau tuo pat metu lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 25 proc. Atotrūkis, kuris sudaro įmonių pelną, labai didelis, ir vietos didinti atlyginimus tikrai yra“, – kalbėjo premjerės patarėjas.

Toms įmonėms, kurių žemas produktyvumas, jis siūlė problemą spręsti pačioms: jei neįperka darbuotojo, nusipirkti stakles.

V.Navickas pacitavo keletą raštų, kuriuos gauna Vyriausybė. „Maloniai prašome sudaryti visas įmanomas sąlygas atvykti Kazachstano, Tadžikistano, Kirgizijos šalių piliečiams dirbti į mūsų įmonę“.

„Prašome sudaryti kvalifikuotiems darbuotojams iš Uzbekistano atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką“.

„Baltarusija ir Ukraina jau seniai nuplaukusi mūsų darbdaviams“, – įvertino V.Navickas, turėdamas omenyje, kad šių šalių darbuotojai darbdaviams Lietuvoje jau per brangūs.

Pašnekovo manymu, esamą situaciją būtų galima išspręsti kapitalizmu ir rinkos ekonomika, kuri Lietuvoje, V.Navicko vertinimu, puikiai veikia. „Kai girdi darbdavius, atrodo, dangus griūva, tačiau mes puikiai atsigavome po kovidinės krizės – mums to pavydi visa Europa.

Realūs atlyginimai Lietuvoje sparčiai auga. Dauguma išsivysčiusių šalių to nėra mačiusios 20 metų ir daugiau.

Lietuvoje daug gerų dalykų, tačiau reikia investuoti į viešąjį sektorių, švietimą, mokslą, kad galėtume tapti turtinga šalimi, kuria galime tapti“, – teigė premjerės patarėjas.

K.Krupavičienė sutiko, kad darbuotojų stygius – ne vien valstybės rūpestis. Jei darbdaviai nori tam tikrų darbuotojų, jie prie to turi prisidėti: jei naujas žmogus nėra pasiruošęs dirbti, darbdavys turi jį paruošti, bet tai kainuoja. „Jie nenori investuoti į tokius darbuotojus – nori gero kvalifikuoto darbuotojo. O geras kvalifikuotas darbuotojas brangiai kainuoja.

Mes vieni kitiems reikalingi: mums darbdaviai reikalingi, nes mums reikia darbo, bet mes norime savo darbo jėgą parduoti brangiau. Darbdaviai turi dosniau dalintis su mumis uždirbamu pelnu“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.