Tik lozungas ar kažkas daugiau?
Savo kalboje, pristatydamas Gerovės valstybės idėją, G.Nausėda sakė: „Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė.“
Seimo narys, valdančiųjų frakcijos atstovas Andrius Kupčinskas sako, kad jau jaučia gyvenąs Gerovės valstybėje: „Aš gyvenau ir kitoje sistemoje, tai, palyginus tai, ką mūsų valstybė pasiekė per 30 metų, manau, kad mes sparčiai žengiame į priekį.“
Vis dėlto ne visi į tai žvelgia taip optimistiškai. Štai ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažįsta, kad kol kas prie Gerovės valstybės vizijos įgyvendinimo priartėjome labai nedaug.
Anot ekonomisto, panašu, kad laikui bėgant tai tampa nebe siekiu, o eiliniu lozungu: „Nėra iki galo aišku, į kurią pusę orientuojamės. Yra esminių dalykų, kuriuos arba bijoma įvardinti, arba bijoma pripažinti esamą situaciją. Mes dar nepripažįstame tarpinės vietos, iš kur mes išjudame į tą Gerovės valstybę. Mes dar nenorime įvardinti, kur tiksliai siekiame nukeliauti. Todėl ta Gerovės valstybė atrodo kaip koks lozungas.“
Kad tai primena tik gražius žodžius kalbėjo ir socialdemokratas, socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas klausimu atsakydamas į klausimą: „Kur jūs ją radote? Man nepanašu, kad ten, kur mes gyvename, yra Gerovės valstybė.“
Pavyti traukinį reikia laiko ir reformų
Anot A.Syso, „visuomet bandome pavyti nuvažiuojantį traukinį, nes, iš esmės, be mokesčių reformos tikėtis Gerovės valstybės negalime. Tai – kaip matyti savo ausis be veidrodžio.“
Tiesa, mokesčių reforma jau artėja ir Ž.Mauricas neslepia, jog tikisi pokyčių: „Net pažiūrėjus į Vyriausybės programą trūksta aiškesnės vizijos. Esminiai dalykai nėra išgryninti ir neaišku, kur mūsų laivas plaukia. Galbūt po mokesčių reformos atsiras grynumas.“
Tačiau parlamentaro A.Syso nuomone, mokesčių reforma labiau kosmetinė, o ne esminė: „Mes neperskirstome biudžeto lėšų, kad jų būtų surinkta daugiau ir bent priartėtume prie Europos Sąjungos perskirstymo vidurkio BVP. O dabar esame priešpaskutiniai, tik bulgarai dar mažiau perskirsto.“
Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Linas Kukuraitis sako, kad vienareikšmiai įvertinti pačios idėjos dar neįmanoma: „Sistemos vystosi evoliuciniu, o ne revoliuciniu būdu. Tačiau esame pakeliui į Gerovės valstybę.“
Regionuose spręsti reiktų ne finansines problemas
„Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio“, – savo kalboje apie Gerovės valstybės idėjas kalbėjo prezidentas.
„Naujų spendimų kol kas nematyti, tik džiaugiamasi jau pasiektais rezultatais: teisėkūros sprendimais dėl didelių investicinių projektų paketų supaprastinimo, kuriomis įmonės jau pradeda naudotis. Tačiau naujų priemonių ar ilgalaikių problemų sprendimų kol kas nėra“, – pastebi Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Lukas Savickas.
Tačiau ekonomistai siekius mažinti finansinę atskirtį tarp miestų ir regionų vadina kiek nelogiškais.
„Manyčiau, kad toks tikslas yra sunkiai pasiekiamas ir, kažin, ar prasmingas. Nes Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, regioninė atskirtis nėra didelė, kalbant apie finansinę atskirtį. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje finansinės atskirtys yra didesnės. Mes turime kitas atskirtis, kurios yra labiau akį rėžiančios: išsilavinimo, alkoholizmo, nedarbo problemos“, – sako Ž.Mauricas.
Anot jo, pats tikslas skamba gražiai, tačiau net ir esama atskirtis yra kitų procesų pasekmė: investicijų pritraukimo didmiesčiuose, korupcijos mažesniuose miestuose lygio: „Regionuose iššūkiai yra kur kas gilesni ir taip paprastai jų neišspręsime.“
Posakį „Mažiau kalbų, daugiau darbų“ prisimena ir Seimo narys A.Sysas, ganėtinai kategoriškai pasisakydamas, kad pirmiausia G.Nausėda turi imtis konkrečių veiksmų Gerovės valstybei kurti: „Prezidentas, kuris tik šneka, bet nieko nedaro, bet taip ir bus, kad visą kadenciją apie Gerovės valstybę tik ir kalbės. Todėl tai ir lieka toks teorinis, nepasiekiamas darinys kaip Biliūno „Laimės žiburys“.“
Šešėlinė ekonomika vis dar reikalauja didžiausio dėmesio
Ž.Mauricas tikina, kad didžiausias Lietuvos iššūkis yra šešėlis, o G.Nausėda savo kalboje taip pat kelia kovos su šešėline ekonomika klausimą: „Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius.“
Vis dėlto, anot ekonomisto, šešėlis Lietuvoje yra toleruojamas.
„Mokesčių inspekcijos planai nėra ambicingi. PVM atotrūkį buvo planuojama sumažinti iki 15 proc., tai yra pakankamai mažai, bet panašu, kad tokia tolerancija neišliks, nes mažose savivaldybėse šešėlis toleruojamas – tokiu būdu skatinamas smulkus verslas. Verslai nesumoka arba nepilnai sumoka mokesčius, o jei mokesčius pradėsi rinkti, tai didžioji dalis tokių verslų neišsilaikys ir į jų vietą ateis stambieji. Tai nuolatinis naratyvas, kuris neleidžia bendrai praskaidrinti sistemos.“
Kita vertus, politikai įžvelgia ir tam tikrą postūmį į priekį, kalbant apie kovą su šešėline ekonomika. Štai valdančiosios partijos narys A.Kupčinskas sako, kad šešėlį suvaldyti vis dėlto bandoma.
„Jau vos ne metus mes Ekonomikos komitete darbuojamės prie viešųjų pirkimų įstatymo. O labai netobulas viešųjų pirkimų įstatymas Lietuvoje yra vienas svarbesnių dalykų.“
Politiko teigimu, jau vyksta bandymai skaidrinti viešuosius pirkimus ir ganėtinai aktyvus dialogas šia tema ir su prezidentūra.
Vis tik L.Savickas negaili pagyrų buvusiai Vyriausybei ir teigia, kad G.Nausėdos pasirinktas modelis tiesiog reikalauja jau pradėtų darbų tęstinumo: „Konkretūs klausimai labai priklauso nuo Prezidento sutarimo su Vyriausybe. Kadangi man pačiam teko dirbti praėjusioje Vyriausybėje, matau, kad šešėliniams klausimams jau anksčiau buvo skiriama daug dėmesio.“
Tad šiuo metu, anot L.Savicko, Prezidentui tereikia apsispręsti, ar praeitos Vyriausybės kovos su šešėline ekonomika planas bus tęsiamas: „Kol kas netenka matyti kažkokių esminių pokyčių.“
