Tai reiškia didėjančias transporto išlaidas, brangstančias prekes ir šildymą, augančią elektros kainą. Asmeninių finansų valdymo ir konsultavimo įmonės „M Capital“ direktorės Gintės Leksienės teigimu, kainų augimo įtaką kiekvienas pajusime skirtingai.
Brangs prekės, šildymas ir elektra
Brangstant naftos produktams, natūraliai auga išlaidos transportui. Tai bus jaučiama ir parduotuvėse: visi produktai vežami logistikos bendrovių, dažniausiai naudojančių dyzelinius vilkikus, ūkininkai taip pat naudoja dyzelinius traktorius. Kitaip tariant, išlaidos augs visose tiekimo grandinės dalyse ir didžioji dalis šių išlaidų atiteks galutiniam pirkėjui.
Nors žiniasklaida garsiai skelbė apie Vilniuje net 60 proc. brangsiantį šildymą (likusioje Lietuvoje – apie 30 proc.), realu, kad šie skaičiai bus dar didesni. Nuo rugsėjo vidurio, kai buvo skelbti šie skaičiai, dujos, kurios daugiausiai naudojamos šildymui Vilniuje, spėjo pabrangti dar keliomis dešimtimis procentų.
Kartu smarkiai brangs ir elektra – Vokietijoje per metus ji pabrango daugiau kaip 6 kartus, Ispanijoje – dar daugiau. Lietuvoje kitų metų pradžioje galima tikėtis 20–25 proc. elektros brangimo. Verta nepamiršti, kad šių metų liepą ji jau brango 8 proc. Kitų metų viduryje galima tikėtis dar vieno didelio kainų augimo, o tuomet situacija jau turėtų pradėti rimti.
Ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimas greičiausiai bus laikinas. Naftos pasiūlos ir paklausos santykis turėtų normalizuotis, ilgainiui naftos kaina grįš į normalų lygį, tad taip pat kris ir transportavimo išlaidos, o galiausiai ir parduotuvėse esančių prekių kainos. Tiesa, tokio kritimo laukti galima geriausiu atveju 2022-ųjų metų antrojoje pusėje.
Priklausys nuo įpročių
„Jeigu asmuo iki šiol nesirūpino tvariu asmeninių finansų valdymu ir gyveno nuo algos iki algos, kainų augimas neabejotinai pasijaus. Tokie žmonės dažniausiai gyvena „čia ir dabar“, neplanuoja išlaidų, neskirsto pajamų, dažniau perka impulsyviai. Na, o turintys įgūdį planuotis biudžetą su kainų augimu tvarkosi lengviau, nors jiems taip pat teks pakoreguoti kai kurias biudžeto eilutes.
Tikėtina, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu, daugeliui gali augti būtinosios išlaidos (maistui, komunaliniams mokesčiams, kurui ir t. t.), kurios paprastai sudaro didžiąją mėnesio biudžeto dalį“, – komentuoja G.Leksienė.
Taupantys gyventojai iš dalies ir dėl augančių kainų paprastai ima aktyviau ieškoti būdų, kaip pinigus įdarbinti, investuoti, nes, suprantama, laikomi kojinėje jie nuvertėja. Lietuvoje investuoja 52 proc. gyventojų.
