– Lietuvoje viešėjo Taivano politikų ir verslininkų delegacija. Lietuvos politikai bando pabrėžti, kad susitikimai yra verslo ir ekonominio, o ne politinio intereso. Manote, kad tai apramins Kiniją?
– Tikslas yra sukurti daugiau galimybių Lietuvos ekonomikai, bendradarbiaujant su viena pažangiausių pasaulio ekonomikų, labai progresyvia Taivano ekonomika. 200 dalyvių ir dar prisijungę nuotoliu – tie, kurie negalėjo atvykti.
Apie finansines technologijas, apie puslaidininkius, apie bendradarbiavimą satelitų gamyboje. Lietuvos įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį biotechnologijose ir kitose kryptyse. Tikslas toks ir yra. Man atrodo, kad tai yra kilnus tikslas.
– Į Lietuvą neatvyko Taivano užsienio reikalų ministras, nors anksčiau lankėsi Čekijoje ir Slovakijoje. Ar tai tikrai rodo Lietuvos neatliekamus namų darbus?
– Lietuva žino, ką ji turi padaryti. Puslaidininkių gamybos grandinė yra nemaža, mes pasaulyje esame pripažinti lazerių gamintojai tiek mokslinių, tiek naudojamų pramonėje. Lazerių industrija ne tik mums nepamaišys, bet bus ir stiprus privalumas, kalbant apie galimybes pradėti puslaidininkių gamybą.
Mes konkrečiai žinome, kokie puslaidininkai yra reikalingi Lietuvos pramonėje. Pirmiausia, kodėl Lietuvai yra reikalinga puslaidininkių pramonė? Tam, kad tenkintume savo pramonės poreikius. Daugiau negu 20 proc. BVP sudaro gamyba, auga automobilių detalių ir galutinių produktų, elektrinių autobusų ir minibusų gamyba.
Tas poreikis auga ne vien Lietuvoje, jis auga ir Europoje, paklausa auga visame pasaulyje. Turime tiekimo grandinių supirkimus visame pasaulyje, taigi galvoti apie naujas partnerystes su tokiomis šalimis kaip Taivanas yra būtina. Ir Lietuva, ir Vyriausybė daro namų darbus.
– Ar tai atstoja praradimus, kuriuos patiriame su Kinija?
– Dabar apskritai Kinija turi iššūkių: energijos išteklių išaugusi paklausa ir sumažėjusi paklausa lemia tai, kad gamyklose netgi nėra elektros energijos, taip pat nekilnojamo turto įmonė susiduria su iššūkiais, kuri yra reikšminga turto vystymo bendrovė Kinijoje.
Tie iššūkiai, kurie yra Kinijoje, ir lemia visame pasaulyje tiekimo grandinių sutrikimus. Koronavirusas, beje, taip pat neatsitraukia. Aš nenorėčiau tikėti, kad su iššūkiais susiduriančioms Lietuvos įmonėms tai yra būtent dėl pasikeitusių aplinkybių. Jos nepasikeitė, Lietuva tiesiog intensyviau bendrauja su Taivanu. Lietuvos tikslas niekada nebuvo atsisakyti santykių su Kinija.
– Lietuvos prekybos atstovybė Taivane turėtų atsidaryti kitais metais, o taivaniečių Lietuvoje – iki metų galo. Ar jau yra aišku, koks bus pavadinimas?
– Pavadinimas yra derinamas, tačiau galiu pakomentuoti dėl Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje. Mes priėmėme teisės aktus, kurie leidžia Lietuvai išsiųsti prekybos atstovus į šalis ar regionus, kur Lietuva neturi diplomatinių atstovybių.
Tai leidžia mums lanksčiau megzti ekonominius ryšius ir teisinis pagrindas įsigalioja nuo Naujųjų. Jau dabar telkiame komandą, kaip būtų geriausia startuoti. Penkiolika šalių iš Europos Sąjungoje turi tokias atstovybes. Manau, kad seniai laikas ir tikrai nemanau, kad tai turėtų kažką supykdyti.
– Neseniai vyko vizitas į Jungtinius Arabų Emiratus (JAE). Jus ten lankėtės su premjere ir šis vizitas sulaukė skandalingų reakcijų. Kokie buvo šio vizito rezultatai?
– Šis vizitas sulaukė gana nemažai dėmesio. Pavyko susitikti su ministrais, net ir premjeras aplankė Lietuvos paviljoną. Tai yra didelis dalykas, nes ne visiems pavyksta susitikti su šios šalies pareigūnais.
Tačiau pagrindinis tikslas buvo padėti Lietuvos verslui užmegzti ryšius su šita augančia ir reikšminga šalimi Persų įlankoje. 150 Lietuvos verslininkų iš 50 įmonių dalyvavo Lietuvos ir JAE verslo forume tiek maisto, tiek išmaniųjų technologijų pramonėje, kur gaminamos išmaniosios elektrinės detalės, kurios naudojamos automobilių pramonėje.
Po šio forumo kitą dieną vyko ir „Business to business“ verslo susitikimai. Tokiose šalyse politikų dėmesys yra labai svarbus. Aš tikiuosi, kad iš to gims nauji kontaktai. Dabar dar sunku pasakyti, nes tie kontaktai užsimezga, jie yra vystomi, tada bendraujame.
Ką galiu konkrečiai pasakyti, kad su JAE ekonomikos ministerija sutarėme, kad galėtume organizuoti Dubajaus ir Vilniaus ar Lietuvos startuolių mainus, kur tiek mūsiškiai, tiek jų startuoliai atvyktų į šalis sudalyvauti ekosistemoje ir ką nors įdomaus ar inovatyvaus sukurtų.
Man atrodo, kad tai yra gera pradžia ir Lietuvos ekonomikai bus apčiuopiamų rezultatų.
– Kaip jūs vertinate galimą Agnės Širinskienės šmeižtą jūsų ir premjerės atžvilgiu vizito metu?
– Galiu pasakyti, kad mes dirbame, stengiamės, važinėjame su verslu ir aš asmeniškai, kaip ekonomikos ministrė, tikrai neplanuoju atsisakyti šitų vizitų, nes tikrai yra šalių, kur verslui yra svarbu, kad politikas dalyvautų.
Darbas yra fasilituoti tą diskusiją, atverti galimybes bendradarbiavimui. Iš paskos taip eina tokie žmonės kaip A.Širinskienė ir skleidžia visokius nuodus, dūmus, purvą. Tai atėmė valandą iš darbo savaitės, tačiau ją buvo galima skirti kažkam prasmingesniam, bet tokia jau ta politika.
Siekiant tam tikrų tikslų, turi susitaikyti, kad kai kurie žmonės siekia visiškai priešingų tikslų ir nori tau trukdyti. Manau, kad tai nėra pabaiga ir tai tęsis mūsų visos kadencijos metais, bet tebūnie, jeigu negali atskleisti savęs kitaip.
– Yra ir kitokių istorijų, kurios pritraukia žiniasklaidos dėmesį. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerija aiškinasi dėl baldų komplektų, nelabai skaidriai atrodo ir istorija Kultūros ministerijoje už 11 tūkst. baldais iš ministro Simono Kairio bendrapartiečio įmonės. Jūsų ministerijoje kažkas pirko baldus?
– Dar nepirkome jokių baldų, žinoma, būsime ypač atsargūs. Ministerijoje radome gana senus baldus, gal nuo kokių 90-ųjų pradžios. Svečių turime, tai atsinaujinti teks, o dėl kitų baldų, atleiskite, nieko nežinau.
– Trečiadienį pranešta apie daugiau nei 3500 atvejų Lietuvoje. Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad iki pabaigos pandemijos yra dar toli. Panašu, kad valdantieji biudžete nėra numatę būtent paramų verslui kitiems metams. Ar tai reiškia, kad visi turės kapstytis savo išgalėmis?
– Tikslas yra visomis priemonėmis siekti, jog Lietuvoje nebūtų karantino, kad mums nereikėtų uždaryti veiklų, riboti verslų darbo laiko. Dabar jau kokius tris mėnesius girdime pasipiktinimą, kad galioja galimybių pasas.
Mielieji, aš noriu pasakyti, kad kitų svarstyklių pusėje, šitaip augant atvejų skaičiui, šitaip pasikeitus aplinkybėms, yra karantinas. Aš darau viską, mes Vyriausybėje darome viską, kad to karantino nebūtų. Dabar yra tie griežtesni apribojimai esant galimybių pasui, galbūt jų bus dar.
Tokių ribojimų, kur reikėtų laikytis didesnių atstumų, aukštesnių higienos reikalavimų, išliks ir jie yra reikalingi ir būtini. Tikrai nenorėčiau Latvijos scenarijaus ir mes darome viską. Juo labiau, kad Lietuvoje yra daugiau pasiskiepijusių žmonių – turime apie 70 proc. žmonių, kurie turi imunitetą. Kai kurie jau galės gauti ir trečią skiepo dozę. Su skiepais ir atsakomybe mes įveiksime virusą ir, tikiuosi, kad be karantino.
– Socialdemokratai prezidento prašo vetuoti Seimo priimtą įsakymo pakeitimą, kad už testus dėl COVID-19 turės susimokėti patys darbuotojai. Kaip manote, pasirašys ar vetuos?
– Man tikrai sunku pasakyti, pasižiūrėsime ir tada su tomis aplinkybėmis, kurias turėsime, gyvensime. Galiu tik pamąstyti, kad aš pasirašyčiau tą įstatymą, nes mums toliau reikia valdyti pandemiją ir skiepai yra nemokami.
– Kai prezidentas pasirašė dėl 100 eurų vienkartinės išmokos už skiepą vyresniesiems, pažėrė daug kritikos dėl vakcinacijos. Ką jūs galvojate apie prezidento pasisakymą, esą Vyriausybė dirbtinai mažina vakcinacijos tempus?
– Neįsivaizduoju pasaulyje Vyriausybės, kuri globalios pandemijos metu ir žmonėms gulint intensyvios terapijos skyriuose, bandytų dirbtinai neskiepyti savo žmonių. Gal kokia diktatūra kažkur toli galėtų sugalvoti tokį dalyką, bet tikrai ne ES šalis, šalis, kuri jau buvo išgyvenusi gana sunkų karantiną.
Būdama Vyriausybės nare, dirbdama toje ministerijoje, kuri buvo viena iš tų, kuri dalyvavo ir dalyvauja pandemijos valdyme, man yra apmaudu tai girdėti. Žmonės dirba nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, kai kurie iš jų nemato dienos šviesos ir galvoti, kad kažkas specialiai galėjo nedaryti, yra labai neteisinga.
