Tokius skaičius Lietuvos banko konferencijoje pateikė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Anot jo, su nekilnojamojo turto (NT) dinamika susijęs ekonomikos atšokimas po COVID-19 pandemijos. Pirminėje NT rinkoje, pandemijos pradžioje, rinka stipriai susitraukė – rezervacijos krito kone iki nulio: 2020 m. balandžio-gegužės mėnesiais buvo tik 50 rezervacijų, kai įprasta – 500.
Vėliau 2020 m. rezervacijų skaičius atsistatė, tačiau sankaupa realizavosi 2021 m. pavasarį – tuomet pradėjome kalbėti apie rinkos rekordus, atsirado kainų inercija. Nuo vasaros rezervacijų skaičius pirminėse rinkose ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose normalizavosi.
Anot J.Markevičiaus, susidomėjimas būsto pirkimu vis dar išlieka itin aukštas ir virsta sandoriais. Nors dar 2019 m. rinka nuosekliai augo – jau tada, prieš pat pandemiją, siekti rekordai, dabar per mėnesį atliekama apie 4,5 tūkst. būsto sandorių. „To neturėjome net ir prieš praėjusią globalią finansų krizę“, – teikė J.Markevičius.
Staigus rinkos atšokimas pakėlė būsto kainas. Tačiau šiuo aspektu Lietuva neišsiskiria iš didesnių išsivysčių šalių: antrojo ketvirčio duomenimis, esame prie aukštesnių kainų augimo Europoje. Mus lenkia Estija, Danija, Čekija, Liuksemburgas. Po jo eina Lietuva. „Bet visose Europos šalyse augimo tendencija – į priekį. Vieninteliame Kipre augimas – neigiamojo teritorijoje“, – atkreipė dėmesį Lietuvos banko departamento direktorius.
Judesius NT rinkoje labiausiai lemia demografiniai pokyčiai. Anot J.Markevičiaus, Vilniuje dar niekada nuo Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo tokio spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo kaip pastaraisiais metais. Antra labai svarbi priežastis – Vilniuje išaugo 30-40 m., aktyviausių gyventojų, dalis. Ji sudaro penktadalį sostinės populiacijos.
Be to, pakilusi ir gyventojų perkamoji galia, indėliai.
NT rinkoje pastebima, kad reikšmingai išaugo perkamo būsto plotas. Jei iki pandemijos stebėta, kad įsigyjamo būsto plotas vis mažėjo, tai prasidėjus pandemijai būta labai smarkaus pakilimo: perkamų butų plotas padidėjo nuo 45 iki 51 kv. m.
Sandorių skaičių augina ir tai, kad pandemija paskatino žmones ieškoti, kur nukreipti investicijas. Be viso to, mažėja palūkanų normos. „Tad sąlygos įsigyti būstą nėra prastos“, – apibendrino J.Markevičius.
Tą rodo ir faktas, kad pandemijos metu skolinimas būstui ėmė augti sparčiau, ypač suaktyvėjo ne pirmų paskolų teikimas. Vis dėlto būsto rinka šiuo metu kur kas tvaresnė, nei buvo prieš 2008-2009 m. krizę, o to svarbi priežastis: mūsų įsiskolinimai ne tokie dideli.
Ne pirmų būsto paskolų daugiau išduodama visuose regionuose, o ypač – Klaipėdos regione, kur padidėjo būstų kurortuose pardavimai. Jei iki pandemijos jų visame išduotų paskolų sraute šiame regione buvo išduota 9 proc., tai dabar – 16 proc.
„Tiesa, net ir augant skolinimui, su paskola įsigyjamų būstų dalis pandemijos metu nedidėjo. Tai reiškia, kad net ir augant būsto paskoloms įsigijimai nuosavomis lėšomis auga taip pat sparčiai“, – atkreipė dėmesį Lietuvos banko atstovas.
