Vienas būdų – pačiam rodyti iniciatyvas. Toks pasirinimas, R.Kuodžio teigimu, nėra blogas. Tik kyla klausimas, kiek jis tau kainuoja, ir kiek čia zuikiauja kiti?
„Visi suvokiame, kad žiūrint į tai, kaip Kinija evoliucionuoja pastaruosius dešimtmečius, švelniai tariant, apima dvejopas jausmas. Iš vienos pusės – industrializuojasi, bet dažnai tai vyksta vagiant intelektualinę nuosavybę. Demokratijos keliai irgi kontraversiški“, – komentavo ekonomistas.
Jo nuomone, geriausias pasirinkimas – klubų sistema. Ją propaguoja Nobelio premijos laureatas Williamas Nordhausas: iniciatoriai, kurie tam tikroje srityje turi pakankamai didelį svorį, organizuoja klubą kovai už gėrį. Visiems verta prie jo prisijungti, nes klubas tiems, kurie blogai elgiasi, įveda tam tikrus muitus, kad pataisytų jų elgseną.
„Norėčiau, kad Kinijos tema būtų didelis klubas ir kad ne viena Lietuva bandytų spręsti Taivanio klausimus, kaip kad dabar dažnai atrodo. Kodėl mums prisiimti labai neproporcingą dalį kaštų? Mes neorganizuojame klubo, o visiems likusiems apsimoka zuikiauti: kažkas už tave kovoja, tau nereikia kišti galvos, nereikia gadintis santykių dėl ilgalaikio tikslo.
Taip neturi būti daroma, ypač ES. Pati ES yra rimtas klubas, galintis pretenduoti į gausybę problemų sprendimo iniciatorių. Norėtųsi, kad būtų daug paramos, daug solidarumo, o tuomet ir pati Kinija jau kitaip žiūrėtų į tokį klubą, kuris turi daug prekybos su Kinija“, – aiškino R.Kuodis.
Jam apmaudu, kad Europoje nematyti tokios reakcijos. Ekonomistas svarstė: jei ES su JAV šioje srityje suvienytų pastangas, būtų galima daug ką pasiekti žymiai greičiau ir su mažiau zuikiavimo tarptautiniu lygmeniu, kas dabar masiškai paplitę.
Gana idealus štormas
Laidoje kalbėdamas apie tai, kaip keičiasi infliacijos skaičiai, R.Kuodis susiklosčiusią situaciją pavadino „gana idealiu štormu“: vienu metu susikaupė gana daug stipriai pasiūlą ribojančių veiksnių: transporto, tarptautinių pervežimų krizė, energijos, metalų krizė, dar savo nosį įkiša spekuliantai.
Ekonomistas aiškino: yra rimta pasiūlos krizė – atsargos, kad pagamintų prekių, daug kur išsekusios, pirkėjai pradeda kelti kainas, nes per COVID-19 paramos priemones, kurios buvo gana dosnios visame pasaulyje, prisikaupė pinigų.
Kiek ilgai tokia situacija užsitęs, nežinia: vieni specialistai kalba apie metus, kiti – apie dvejus trejus.
„Yra pamokų, kurias galime išmokti. Man buvo labai keista matyti, kaip pasaulis taip nekoordinuotai tvarko konteinerių ir uostų užpildymo krizę. Keista, bet reikia įsikišti baidenam (JAV prezidentas Joe Bidenas – red. past.), grasinti kariuomenės pagalbomis, kad prieš Kalėdas atkištų uostus“, – stebėjosi R.Kuodis.
Brangiai mokėdami už šilumą, anot „Žinių radijo“ pašnekovo, mokame už savo pačių klaidas.
„Renovacijos planą už „Gazprom“ pinigus be bankų, be žmonių galvų kvaršinimo siūliau prieš 14 metų. Jis buvo ignoruotas tiek Gedimino Kirkilo, tiek Andriaus Kubiliaus vyriausybių. Taip atėjome iki šiandien: dabar jau reiks daryti renovaciją už savo pinigus, dabar jau ji brangi, dabar jau trūksta statybininkų. Tuo metu, 2008-2009 m. tai buvo tobulas projektas ir pakelti ekonomiką, ir tą daryti už savo pinigus.
Kitas dalykas – pasaulis mato, kad reikia pereiti prie šilumos siurblių. Tai gana efektyvus būdas šildyti būstus. Tam reikės rimtų investicijų, tačiau tokiems projektams jų galima gauti tiek iš ES, tiek panaudoti savo lėšas“, – kalbėjo R.Kuodis.
