Jungtinėms Valstijoms, Kanadai ir jų sąjungininkėms Europoje ketvirtadienį išplėtus sankcijas Baltarusijai, jų sąraše atsidūrė vienos didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).
M.Skuodis, kaip ir anksčiau, kartoja, kad sankcijas iš esmės įgyvendina komerciniai bankai, todėl tik nuo jų priklauso, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą toliau vyks.
„Jeigu bankai priima mokėjimus iš sankcionuotų juridinių asmenų, tai krova, tikėtina, gali vykti, jeigu bankai nepriima, ji negali vykti“, – penktadienį sakė M.Skuodis.
„JAV sankcijos taikomos šios šalies juridiniams asmenims ir atsiskaitymams doleriais, aš neįsivaizduoju, kaip šiuolaikinis bankas galėtų veikti neturėdamas galimybės atsiskaityti doleriais“, – pridūrė jis.
Iki šiol nei JAV, nei europinės sankcijos BKK nebuvo netaikomos – „Belaruskalij“ joje valdo 48 proc. akcijų.
Rugpjūtį paskelbtos ir gruodžio 8 dieną galutinai įsiteisėjančios JAV sankcijos taikomos tik įmonėms, kuriose „Belaruskalij“ valdo 50 proc. ir daugiau.
Tačiau ketvirtadienį paskelbtos naujos JAV sankcijos numato, kad sandoriai su „Belaruskaja kalijnaja kompanija“, jos antrine įmone Ukrainoje „Agrorozkvit“ arba jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomomis įmonėmis (ne mažiau kaip 50 proc. akcijų), turi būti nutraukti iki 2022 metų balandžio 1 dienos.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sako tikinti, kad bendras ES, JAV ir kitų partnerių spaudimas Baltarusijos režimui duos rezultatų, tačiau konkretaus jų poveikio nekomentuoja.
„Kalbant apie krovinių gabenimą iš Baltarusijos per Lietuvą, norėtume pabrėžti, kad už sankcijų įgyvendinimą yra atsakingi verslo subjektai, bankai, o ne valstybės institucijos“, – komentare BNS teigia ministerija.
URM rekomenduoja įvertinti visas rizikas ir susilaikyti nuo bet kokių sandorių su asmenimis ar įmonėmis, esančiais ir partnerių sankcijų sąrašuose.
Komentuodamas, ar „Belaruskalij“, per Klaipėdos uostą eksportuojančios apie 11 mln. tonų trąšų per metus, produkcija bus vežama per Lietuvą po gruodžio 8-osios, M.Skuodis tikino, kad procesas taip pat priklausys nuo bankų, tačiau jis pripažino, kad pokyčių logistikos grandinėje bus.
„Kad kažkas pasibaigtų konkrečią dieną, tai ne, bet kad po gruodžio 8-osios daug kas keisis visoje logistikos grandinėje, tai taip, o kaip – priklausys nuo bankų, nes vis dėlto sankcijas įgyvendina ne susisiekimo ministras ar Vyriausybė, o juridiniai asmenys“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jis kartojo, kad makroekonominiu požiūriu Lietuvai sankcijų pasekmės yra nežymios, o konkrečioms įmonėms poveikis bus.
„Aš, kaip ministras noriu, kad ir prekyba, ir tranzitas vyktų, ir ekonominiai ryšiai tarp šalių būtų kuo intensyvesni. Šituo atveju viskas priklauso nuo kitos pusės ir nuo jos veiksmų“, – teigė M.Skuodis.
Per Lietuvą nustojus vežti „Belaruskalij“ produktus, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ netektų maždaug ketvirtadalio krovinių, o Klaipėdos uostas – apie trečdalio. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška BNS yra sakęs, kad įmonė turi sutartį su „Belaruskalij“, kuri atsiskaito eurais ir kuri galioja iki 2023 metų pabaigos.
Verslininko Igorio Udoviskio bei „Belaruskalij“ kontroliuojamas Klaipėdos uoste veikiantis Birių krovinių terminalas (BKT) nekomentuoja, kaip įmonės veiklą paveiks JAV sankcijos.
Jungtinės Valstijos, ES ir dalis kitų valstybių naujas sankcijas Baltarusijai įvedė už Minsko režimo vaidmenį kurstant migrantų krizę prie Lietuvos ir kitų rytinių ES sienų.
