Mezgamas dialogas su valdžia
„Verslas labai atsakingai įsitraukia“, – sakė V.Jurgutis. Ekonomikos ir inovacijų viceministras teigia, kad su verslu yra nuolat bendraujama: kartu indentifikuojamos aktualios problemos, ieškomi sprendimai.
V.Jurgučio tikinimu, susitikimai dalykinėmis temomis vyksta, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija verslo atstovams yra visada pasiekiama.
Neišvengiamą verslo įmonių bendradarbiavimą per pandemiją su valdžia pastebi ir J.Rojaka: „Pati valstybė tapo didžiausiu kreditoriumi ir skolintojų rinkoje.“ Vis dėlto tokios paramos atitraukimas, anot ekspertės, baugina bręstančia bankroto banga ir grįžimu į realybę.
Įprastai įmonės bankrotą inicijuodavo patys įmonių vadovai, tačiau per didelės akumuliuojamos skolos tampa nerimą keliančiu artėjančių bankrotų rodikliu.
„Svarbu, kad šita krizė nevirstų pasitikėjimo krize“, – situaciją įvertino J.Rojaka. Pašnekovės teigimu, nors kartais verslo atstovams atrodo, kad jie nėra valdžios prioritetas, pasitikėjimas Seimu yra išaugęs. Net bendras lietuvių pasitikėjimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) išaugo 10 proc. punktų.
Darbo rinkoje apstu sunkumų
J.Rojaka ragino atkreipti dėmesį į Lietuvos darbo rinkos situaciją: „Buvo tikimasi, kad darbo rinka realizuosis per 5–7 m., bet ji praktiškai realizavosi per vienerius metus.“ Specialistė tokią tendenciją aiškina hibridinio karo su Baltarusija, darbuotojų lūkesčių ir visos ekonominės sistemos pervertinimu.
Ji patvirtino, kad šalies ekonomika įveikė buvusius sunkumus ilgalaikėmis partnerystėmis ir sėkminga eksporto rinka, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, ką turime dabar: darbo kaštų sąnaudos auga, žaliavų grandinės trūkinėja.
V.Janulevičiaus teigimu, Lietuvos darbo rinka šiuo metu susiduria ir su dar vienu sunkumu – migrantų integracija.
„Nereikėtų sienų atidarinėti visiems, kurie prie jų stovi“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot V.Janulevičiaus, atvažiuojančiuos iš kitų šalių asmenis į Lietuvos darbo rinką reikėtų įlieti tik padarius kruopščią atranką ir atrinkus labiausiai motyvuotus.
Jis tikino, kad kai kurių kitataučių kalba ir kultūra mums nėra artima: „Logiškiau būtų priimti darbuotojus iš kaimyninių šalių: Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Jie greičiau adaptuotųsi.“
Valstybinės įmonės išbalansuoja rinką
J.Rojaka akcentavo dar vieną aktualią problemą – valstybės valdomų įmonių konkuravimą. Anot ekspertės, šioje srityje verslo vystymo sąlygos nevienodos: „Valstybės valdomos įmonės visiškai išbalansuoja privačią rinką. Jos neturėtų siūlyti produktų, kurie jau egzistuoja rinkoje.“
Tačiau V.Jurgutis dėstė, kad ši problema jau sprendžiama ir 12 valstybės įmonių galiausiai neliks, keisis jų teisinės formos. „Mes tai laikome dideliu žingsniu“, – komentuoja jis.
V.Janulevičius pripažino, kad būtina kalbėti ir apie viešojo sektoriaus reformavimą ir efektyvinimą.
„Viešasis sektorius šiai dienai yra 25 proc. didesnis, palyginti su ES vidurkiu. Taip pat matome, kad šiam sektoriui yra mokama 20 proc. mažiau“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Anot jo, viešajame sektoriuje vyrauja biurokratija ir rizikos priėmimo baimė: „Bijo rizikos, nes paskui bijo būti apkaltinti.“
V.Janulevičius teigė, kad dėl tokio neveiksnumo nėra priimami ryžtingi sprendimai, kurie vestų verslą į priekį: „Mes esame perdėtai biurokratinė šalis.“
Nors investicinė aplinka Lietuvoje nebloga, ji nesiekia kaimyninių šalių lygio. Pasak V.Janulevičiaus, Lietuvoje veikiančių valstybinių verslo sektoriaus priežiūros įmonių yra gerokai per daug. Jų skaičių reikėtų sumažinti pagal pridėtinės vertės rodiklį.
„Kalbant apie tuos pačius viešuosius pirkimus, labai norime padidinti konkurenciją, kad kuo daugiau verslo, kaip tiekėjai, dalyvautų“, – tikino V.Jurgutis. Politiko teigimu, tam reikia pasitikėti viešųjų pirkimų sistema.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras pritarė tam, kad geresnis reguliavimas yra reikalingas: „Verslą reguliuojančios institucijos labai skirtingos ir nėra horizontalios, jos yra pavaldžios skirtingoms institucijoms.“
