Koks verslas gali būti aktualus 2030-aisiais, kaip jis, jėga, į priekį varanti ekonomiką ir mūsų gyvenimus, kovos su klimato kaita, forume „GreenTech Vilnius 2022“ svarstė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Jo teigimu, pasaulį apėmusi pandemija iškėlė klausimą: kaip gyvensime toliau? Ji leido suprasti, kad galime nuotoliu dirbti, mokytis, net ir teikti medicinos paslaugas. Ką bekalbėti apie el. prekybą ir socialinį gyvenimą. Sutapimas ar ne, tačiau tuo pat metu planeta parodė mums savo pyktį už tai, kad pernelyg ilgai ją eksploatavome mainais už tai nieko neduodami.
Anot V.Koryznos, ir globalizaciją liaupsinome per ilgai. Ji davė daug gero: leido plėtoti verslą, patogiau gyventi, kai kurios kompanijos įgijo nenugalimų pranašumų. Tačiau įkandin sekė ir neigiami padariniai. Mat norint paskatinti ekonomikas, reikia energijos, kuriai išgauti naudojome iškastinį kurą – tą darėme nesusimąstydami, kad vieną dieną jis gali išsekti, ir negalvodami, kokias tai turės pasekmes planetai.
„Vis dėlto jau dabar aišku, kad tvarumui turėsime suteikti didelę svarbą. Dėl to nėra abejonių“, – teigė V.Korzyna.
Jis neabejoja, kad matysime ir daugiau esminių pasikeitimų. Pavyzdžiui, pokyčius galios centruose: ilgą laiką kai kurias šalis buvo įprasta laikyti gamybos ir iškastinio kuro gavybos centrais. Šiandien tos pačios šalys pasauliui pristato savo naują poziciją – jos nebenori būti trečiosios valstybės, aprūpinančios pirmojo pasaulio valstybes.
Pasak „Enefit“ vadovo, šiandien verslas turi turėti omenyje, kad Z karta – stipriai orientuota į tvarumą. Be to, keičiasi ir investavimo aplinka: jei iki šiol investicijos rėmėsi patikimumu, rytoj bus atsižvelgiama ir į verslo tvarumą.
Kaip teigė pranešėjas, jei anksčiau ekonomiką vystėme pagal principą „take, make, waste“ (imk, gamink, eikvok), dabar ties „take“ ir „waste“ turime imtis esminių pokyčių – tas pats principas toliau nebegali būti taikomas.
„Svarbu galvoti, kaip dekarbonizuoti verslo modelį. Rinkoje jau dabar esama keturių to link vedančių taktikų“, – sakė V.Koryzna ir pateikė kiekvienos jų detalesnį paaiškinimą.
Pirmoji – tvarumas kaip rinkodaros priemonė. Tokios pramonės šakos kaip greitoji mada, maistas ir gėrimai, nafta – didžiausi dvideginio išmetėjai. Jos noriai kalba apie tvarumą, tačiau siunčiamą žinutę ne visada patvirtina faktais. Pavyzdžiui, mados pramonė, kurios vertė pasaulyje – 3 trln. JAV dolerių arba 2 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto, atsakinga už 10 proc. pasaulinės taršos.
„Nieko blogo, jei prie biuro pasodinsite medį ar rūšiuosite atliekas, bet negalite tuo paremti ilgalaikės strategijos“, – teigė V.Koryzna.
Kitas žingsnis – nulinė anglies dvideginio emisija: ir šiltnamio dujos ir toliau gaminamos, tačiau siekiama tam sukurti atsvarą. Tai liečia ne tik verslą, bet ir mokyklas, bažnyčias, o, pavyzdžiui, tokios grupės kaip „Coldplay“, rengia pasaulinius turus, per kuriuos siekia nulinės anglies dvideginio emisijos.
Štai Junginėje Karalystėje greitąjį maistą gaminanti įmonė užsibrėžė tikslą – išdirbti tokią maisto gamybos liniją, kuri būtų nulinės anglies dvideginio emisijos. Įmonė suplanavo 75 proc. ingredientų įsigyti vietoje, prekybos, gamybos vietose naudoti tik energiją iš atsinaujinančių išteklių, pakeitė ir mėsainių sudėtį atsisakydami mėsos, nes jautienos gamyba itin stipriai didina anglies dvideginio išmetimą.
Šis greitojo maisto gamintojas nori iki 2030 m. tapti „net zero“ įmone. Tai reiškia, kad toks verslas anglies dvideginio visiškai negamina arba sugeba jį 100 proc. kompensuoti vidinėmis operacijomis.
Čia galima paminėti prekybos sektoriaus kompaniją iš Jungtinės Karalystės „John Lewis“. Jos išmetama tarša buvo labai didelė, tačiau, kai suskaičiavo, jog 40 proc. emisijų lemia transportas, ėmėsi veiksmų: autoparką pakeisti į varomą biometanu, o mažesnes transporto priemones – į varomas elektra. Tai – tik viena viena „John Lewis“ suplanuotų priemonių.
Tačiau medaus statinėje pasitaikė šaukštas deguto. „John Lewis“ prekės ženklas „White Rose“ partneriu pasirinko „Shell“. Visuomenėje toks žingsnis buvo sutiktas priešiškai – jei sieki būti draugiškas aplinkai, tavo verslo sprendimai negali būti vertinami tik per finansinę perspektyvą.
Dar viena strategija – neigiamos emisijos kelias. Jį pasirinkusios kompanijos ne tik neteršia gamtos, tačiau ir neutralizuoja kitų padarytą neigiamą poveikį.
Vienas pavyzdžių – alaus bravoras Škotijoje „Brewdog“: energiją jam gamina vėjo jėgainės, dalis panaudoto vandens išvaloma ir vėl panaudojama, anglies dvideginis, kuris natūraliai pasigamina fermentuojantis gėrimams, panaudojamas karbonizuojant gėrimus. Be viso to, per artimiausius kelerius metus aludariai planuoja pasodinti milijono medžių mišką ir atkurti durpyną.
