Jeigu yra žmonių, kurie mėgsta pieną ir jį gerdami atsilaužia gabalą batono, iš parduotuvių, tikėtina, jie grįžta paniurę. Mat vos per kelias savaites pienas, išpilstytas į litro talpos plastikinius maišelius, pabrango penktadaliu.
Per metus – nuo pernykščio sausio iki šiųmečio – vidutinė pieno kaina pakilo trečdaliu, varškės – taip pat. Už natūralų jogurtą jau tenka mokėti net 36 proc. brangiau.
Ilgokai tramdytos pastaruoju metu kilo miltinių gaminių kainos. Duona yra maždaug penktadaliu brangesnė nei prieš metus. Vidutinė batono kaina per šį laiką padidėjo maždaug 23 proc.
Daugiau nei dvigubai nuo pernykščio sausio iki šiol pakilo bulvių, burokėlių, kopūstų kainos. Net ir aliejus smarkokai pabrango: rapsų – penktadaliu, saulėgrąžų – dešimtadaliu.
Yra tik keletas produktų, kurių metiniai kainų pokyčiai statistikos lentelėse žymimi minuso ženklu. Mažiau mokame už narvuose laikomų vištų kiaušinius, pigesni yra obuoliai, žuvų lentynose smuktelėjo karpių kaina.
Priežasčių – ne viena
Kiekvienas gamintojas nė nemirktelėjęs atsakytų, kad kainas augino ir toliau augina netramdomai brangstanti elektra, dujos ir darbo jėga.
Bet daržovių augintojai, matydami, kiek parduotuvėse vartotojai moka už jų produktus, netrykšta džiaugsmu. Nes jiems mokamos daržovių bei bulvių supirkimo kainos padidėjo vos keliais centais už kilogramą.
„Viską, ką užauginome, sandėliuose laikome nustatę tam tikrą temperatūros režimą.
Taigi pabrangusi elektra smarkiai padidino sandėliavimo išlaidas, savikainą – taip pat.
Be to, ir pernykštis auginimo sezonas daržininkams nebuvo palankus. Birželio pabaigoje–liepos pradžioje buvo didelė kaitra, augalus teko nuolat laistyti.
Tam taip pat reikėjo daugiau išlaidų nei įprastai.
O augalai patyrė stresą, todėl derlius nebuvo gausus“, – paaiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė, ūkininkė Daiva Šateikienė.
Pasak jos, 2020-aisiais ūkininkams mokamos bulvių bei daržovių supirkimo kainos buvo ypač menkos, taigi ir atskaitos taškas, nuo kurio matuojamas jų augimas, buvo labai žemai.
„Teko daržoves parduoti už savikainą ir dar pigiau – 2020-ieji daliai ūkių apskritai buvo nuostolingi. Dabar supirkimo kainos paaugo 2–3 euro centais už kilogramą ir bent jau padengia savikainą“, – kalbėjo D.Šateikienė.
Pasak D.Šateikienės, atsargų sandėliuose yra pakankamai, nors kiekviename ūkyje situacija – skirtinga. Mat pernykštė vasara buvo nepalanki augalams, tačiau ne mikroorganizmams. Ir ne tik Lietuvoje – visoje Europoje yra įtampos dėl daržoves puolančių ligų.
„Nežinia, ko iš laukų galėjome parsivežti į sandėlius. Kol kas pavyksta sukontroliuoti ligas, bet neaišku, ar tai pavyks padaryti iki pavasario, ar neišlįs kokių puvinių“, – užsiminė D.Šateikienė.
Duona dar kartą brangs
Duonos lentynose kainų permainos, tikėtina, dar ne paskutinės. Pasak įmonės „Biržų duona“ vadovo Andriaus Kurganovo, 3–4 kartus didesnės sąskaitos, kurias įmonė gavo už gruodį suvartotą elektros energiją bei dujas, darsyk privertė persvarstyti gaminių kainas.
„Mūsų kepamos duonos kaina nesikeitė nuo 2017-ųjų iki pernykščio rudens. Pernai spalį jas kilstelėjome vidutiniškai 9 proc., bet buvome apskaičiavę vertindami 2021-ųjų pavasario bei vasaros ekonominę situaciją.
Dabar viską tenka skaičiuoti iš naujo. Ko gero, jau pirmąjį šių metų ketvirtį teks vėl pabranginti duoną ir kitus gaminius.
Paprastai įmonės stengiasi iš pelno pridengti augančią savikainą, bet ateina riba, kai to padaryti nebeįmanoma“, – kalbėjo A.Kurganovas.
Maitinasi eksportu
Pieno supirkimo kaina daro įtaką produktų kainoms lentynose, bet anaiptol ne didžiausią.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, produktų kainų struktūroje, pavyzdžiui, suskaidžius 82 proc. riebumo sviesto mažmeninę kainą, 2021-ųjų rudenį ūkininkams tenkanti dalis sudarė apie 17 proc., gamintojams – 34,4 proc., prekybininkams – 31 proc., likusi dalis – pridėtinės vertės mokestis.
Bendra vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai gruodį siekė 427,15 euro už toną – 35,2 proc. daugiau nei 2020-ųjų gruodį.
„Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – mūsų šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai.
Eksporto rinkose pieno produktų kainos nuo rudens laikėsi aukštumoje.
Tai suteikė galimybę mūsų šalies perdirbimo įmonėms daugiau mokėti ūkiams už pieną. Bet kai kurių produktų kainos eksporto rinkose, pasiekusios viršūnę, ėmė leistis“, – sakė Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
Dėl didelės konkurencijos mūsų šalies vidaus rinkoje, kuriai netrūksta pieno gaminių, kainų augimas yra mažesnis nei eksporto rinkose, kuriose pieno produktų stinga.
