Rusijoje kainų kilimas dar neapėmė visų prekių, tačiau jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to dar niekada nebuvo

Rusijos ekonomikos laukia staigus nuosmukis ir kietas nusileidimas. Pagal pirmuosius skaičiavimus manoma, kad šiemet bus prarasta apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris praėjusiais metais sudarė 1,65 trln. JAV dolerių. Esama ir pesimistiškesnių vertinimų. Pagal juos BVP kris 16 proc. Tuo tarpu likusi pasaulio dalis ir toliau augs. Tad atotrūkis nuo Rusijos vystymosi ir gerovės kas minutę didės.

Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>unsplash.com nuotr.
Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>unsplash.com nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>Pixabay.com nuotr.
Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>Pixabay.com nuotr.
Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijoje kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu – to niekada nėra buvę.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 1, 2022, 5:53 AM, atnaujinta Apr 1, 2022, 8:44 AM

22 metus trunkančio valdymo pradžioje V.Putinas žadėjo, kad Rusija pasivys Portugaliją. Nepavyko: dar prieš karą ir sankcijas BVP vienam gyventojui Rusijoje buvo perpus mažesnis nei Portugalijoje ir nė iš tolo neprilygo daugiatautės Kinijos ir skurdžiausios ES šalies Bulgarijos BVP. Dabar teks vytis Turkiją, Meksiką ir Turkmėnistaną, rašo „bbc.com“.

2 proc. per savaitę

Rusijai užpuolus Ukrainą Vakarų įvestos sankcijas, „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, pirmiausiai palietė labiau pasiturinčius Rusijos gyventojus. Taip pat tuos, kurie dirba tarptautinėse įmonėse arba turi ryšių su užsieniu, perka užsienio prekes.

Sankcijos kaskaduoja į apačią. Pirminis poveikis buvo per valiutų kursą – rublis labai stipriai nuvertėjo, dabar jis kažkiek sustiprėjęs, bet didžiąja dalimi sustiprėjęs dėl to, kad įvesti labai nemaži ribojimai: žmonės gali išsiimti tik 10 tūkst. JAV dolerių indėlių, ribotas rublių į valiutą keitimas, pinigų panaudojimas užsienio šalyse.

Daug nepatogumų patyrė keliaujantys žmonės ir perkantys užsienio prekes, nes dalies jų kaina labai smarkiai pašoko – kai kurių ir 40 proc.

Kainų kilimas dar nėra plačiai paplitęs po visas prekių kategorijas, bet jis juda 2 proc. per savaitę greičiu. Tokio kilimo niekada nėra buvę“, – aiškino Ž.Mauricas.

Būtiniausių prekių kategorijų kainų augimas valstybės veikiausiai bus stabdomas.

Pašnekovas svarstė, kad padėtis Rusijoje gali būti į naudą Kazachstanui, per kurį, tikėtina, draudžiamos prekės pasieks Rusiją. „Juk kai 2014 m. buvo įvestos sankcijos, prekės į Rusiją būdavo vežamos per Baltarusiją. Tikėtina, kad panašių bandymų šįkart bus per Kazachstaną, tik prekės turės būti vežamos nedideliais kiekiais, kad pati šalis nepakliūtų po sankcijomis. Kazachstano laukia geri laikai“, – juokėsi ekonomistas.

Jis prognozavo, kad šiemet infliacija Rusijoje sieks apie 30 proc., būtiniausių prekių – iki 20 proc. Rusija užsiaugina nemažai maisto produktų. Kadangi iš dalies maisto produktų eksportą rusai uždraudė, šalis bandys savo rinkos viduje prilaikyti kainas, kad šios smarkiai neaugtų. Tačiau apie pajamų kilimą kol kas nieko negirdėti.

Du mėnesiai nuo įvedimo – rimtesnis poveikis

Stipresnis sankcijų poveikis, pašnekovo teigimu, turėtų pasijusti pradėjus dviem mėnesiams nuo jų įvedimo. Ž.Mauricas atkreipė dėmesį: infliacija ne visus užlies vienodai. Iš pradžių apie 45 proc. masinio vartojimo prekių kainų didinimą pranešė kelios didžiosios bendrovės. Vis dėlto laukiama, kad balandžio antroje pusėje infliacijos banga pasieks jau daugelį kategorijų.

Be viso to Rusijos gyventojų laukia nedarbas. Ekonomistas išsyk pabrėžia: nebus aišku, kiek jis tiksliai išaugs, nes rusai greičiausiai realių skaičių nerodys. Be to, kelis mėnesius tai statistikoje neatsispindės ir dėl to, kad iš Rusijos pasitraukusios užsienio kapitalo įmonės įsipareigojo vidutiniškai tris mėnesius dar mokėti atlyginimus. Nedarbas, ekonomisto spėjimu, dantis ims šiepti birželį.

„Kommersant.ru“ skelbia, kad iki 2022 m. galo darbo vietų skaičius Rusijos ekonomikoje gali sumažėti 2 mln. Nedarbo lygis šalyje padidės nuo dabar esančių 4,4 proc. iki 7,1-7,8 proc. Tokią prognozę pateikė Strateginių tyrimų centras. Vis dėlto, pagal šį scenarijų, darbo rinka 2023 m. vasarą turėtų atsigauti.

Tiesa, vyriausybė dar nepateikė savo darbo rinkos padėties scenarijaus, taip pat nepateikė šių metų BVP prognozės.

Investicijas sustabdė net Kinija

Vis dėlto didžiausias sankcijų efektas bus per kritusias investicijas. Jos, „Luminor“ banko ekonomisto vertinimu, Rusijoje turėtų kristi labai smarkiai, nes užsienio investuotojai – net ir Kinijos įmonės – praktiškai visiškai sustabdė investicijas. Tačiau kadangi tai – labai inertiški procesai, jų rezultatas pasijaus vėliausiai.

„Čia ir bus didžiausias poveikis, matyt, neišvengiamai privesiantis prie įmonių bankrotų. Tačiau Rusijos ekonomikos žiemą matysime tik rudenį ar netgi labiau į žiemą“, – prognozavo Ž.Mauricas.

Koks bus tikrasis Rusijos ekonomikos kritimas, sunku pasakyti. Vienos prognozės, anot pašnekovo, skelbia apie 8, kitos – apie 16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą šiemet. Bet įdomiausia, kad kitąmet niekas neprognozuoja daugiau nei 2 proc. augimo. Yra, kas kalba, kad Rusijos ekonomikos BVP bus netgi minus 5 proc. „Esmė, kad ekonomika kris ir nebeatsigaus“, – sakė ekonomistas.

Susirenka iš energetikos

Tačiau nei nusilpęs rublis, nei infliacija šalies biudžetui nedaro poveikio. Dėl aukštų energetinių išteklių, kuriuos perka Vakarai, kainų, Ž.Maurico skaičiavimais, šiemet Rusija gaus netgi daugiau pajamų nei pernai. Jei naftos barelio kaina išsilaikys ties 105 JAV dolerių riba, net turint omenyje, kad eksporto apimtys sumažės 30 proc., o Indijai, Kinijai ir kitoms šalims ją teks pardavinėti su nuolaida, rusai gaus 142 mlrd. JAV dolerių.

„Čia ir yra didžiausias iššūkis: Rusijos biudžetas netekimų nejaučia.

Dujų kaina – milžiniška. Priklausomai nuo to, kokia bus žiema, gali būti, kad ji ims kristi tik kitų metų pavasarį. Net jei ES dujų pirkimą sumažins dviem trečdaliais, likusio trečdalio kaina gali būti penkis kartus didesnė nei buvo prieš dvejus metus. Pokyčių galima laukti tik ilgalaikėje perspektyvoje. O dabar, kol rusai gauna pinigų už žaliavas, menka tikimybė, kad Rusijos ekonomiką ištiks krachas“, – komentavo ekonomistas.

Be to, jis pastebėjo, kad Rusijai greičiausiai pavyks išvengti nevaldomos krizės. Iki šiol šalis nemažą dalį už energetikos išteklius gautų pinigų skirdavo gerovės fondams. Dabar šios lėšos fondų nepasiekia, tačiau nukreipiamos palaikyti ekonomikai.

Cukrus parodė, ko laukti

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vytautas Snieška portalui lrytas.lt sakė: cukraus šokas, kai parduotuvėse dėl šios prekės netgi stumdomasi – geras pavyzdys, ko tikėtis ir kitose vartojimo prekių rinkose. Pirkėjams manant, kad kainos kils, puolama pirkti atsargai. Taip susidaro trūkumas rinkoje, o tai pastiprina krizę konkrečios prekės rinkoje.

Tačiau tai – apie eilinį gyventoją, o nusakyti, ką patiria Rusijos biudžetas, nėra paprasta. Vis dėlto žinoma, kad užšaldyta 150 mlrd. JAV dolerių, priklausančių Rusijos centriniam bankui, prarastos pajamos už eksportą į užsienio šalis doleriais ir eurais. Pagal paskutinius Pasaulio banko duomenis, Rusijos eksportas sudarė 430 mlrd. JAV dolerių, o importas – 250 mlrd. JAV dolerių. Taigi gresia 180 mlrd. JAV dolerių nuostolis kasmet.

„Kai įvedamos tokio tipo sankcijos, visada yra neapibrėžtumas dėl jų pasekmių, ir tie, kas sankcijas įveda, paprastai numato galimas priešininko reakcijas bandant sankcijų poveikį sumažinti: kontrasankcijos, kontrabanda per trečiąsias šalis, įsipareigojimų pagal sutartis nesilaikymas, reikalavimas tarptautiniuose atsiskaitymuose mokėti rubliais ir pan. Todėl tikėtina, kad Rusijai įvedusios sankcijas Vakarų valstybės laukė tokio rezultato, koks jis šiandien yra“, – komentavo profesorius.

Anot jo, vyksta pasaulinio lygio ekonominis karas, kurį išprovokavo karinis Rusijos įsiveržimas Ukrainą ir dėl to neišvengiamai pritaikytos ekonominės sankcijos Rusijai.

Šimtai Vakarų šalių kompanijų vykdydamos sankcijas agresoriui pasitraukė iš Rusijos ar sustabdė veiklą joje. Tai reiškia, kad Rusijoje gresia staigus nedarbo padidėjimas. Pavyzdžiui, greitojo maitinimo įstaiga „McDonald's“ paskelbė, kad laikinai uždaro visus restoranus ir stabdo operacijas Rusijoje, o firmos įmonėse Rusijoje dirba 62 tūkst. žmonių. Tiesa, „McDonald's“ pareiškė, kad tam tikrą laikotarpį parems savo darbuotojus.

Perims, bet turės vargo tęsiant veiklą

Reaguodama į šią labai rimtą grėsmę Rusija paskelbė grasinimus konfiskuoti, įšaldyti ar laikinai perimti dalyvaujančių sankcijose Vakarų įmonių valdymą.

V.Snieška komentavo, kad, perėmus Vakarų įmonių Rusijoje valdymą, kils didelių problemų užtikrinti jų tolesnę veiklą, nes kartu stabdomas ir komplektuojančių dalių bei žaliavų tiekimas, technologijų informacinis palaikymas. Pavyzdžiui, Rusijos automobilių pramonėje dirba apie 600 tūkst. žmonių, daugumos jų darbas priklauso nuo komplektuojančių dalių tiekimo iš užsienio, kuris sustojo.

„Norint gauti remontui reikalingas dalis automobilių meistrams teks mokėti keleriopai daugiau, perkant per įvairius tarpininkus tiekiančius tas dalis neoficialiai“, – prognozavo pašnekovas.

Paralyžiuota ir Rusijos aviacijos transporto veikla, dauguma jų lėktuvų pirkti lizingu iš „Boeing“ ar „Airbus“, ir dabar privalu juos grąžinti. Rusijos valdžia nusprendė nesilaikyti lizingo sutarčių ir toliau lėktuvus naudoti. Tačiau tai reiškia, kad nebus reisų į užsienį, draudimo, saugumo sertifikatų, atsarginių dalių, kurių dažnai neįmanoma pasidaryti, neturint pakankamai technologinės informacijos ir specialių įrengimų.

Vakarų nepakeis, bet sušvelnins smūgį

Kovo 24-osios duomenimis, Rusijos asmenims ir bendrovėms jau pritaikyta daugiau kaip 7 tūkst. sankcijų. Iki vasario 22 d. galiojo 2 754 apribojimai, o per mėnesį po eskalacijos prisidėjo dar beveik 4,4 tūkstančio.

Tiesa, Vakarai dar nesugalvojo, kaip užkirsti kelią kriptovaliutomis apeiti sankcijas ir kaip susekti visą asmenų bei įmonių, kuriems taikomos sankcijos, turtą, esantį ofšorinių schemų labirinte, rašo „bbc.com“.

Be to, Rusija išlaiko prekybos ir finansinius santykius su didelėmis kylančios ekonomikos šalimis, pavyzdžiui, Kinija ir Indija. Jokių ribojimų neįvedė Lotynų Amerika ir Afrika. Jos nepakeis Vakarų žinių ir paskolų, tačiau sušvelnins sankcijų smūgį.

Po Vakarų šalių sankcijų cunamio sekė mažesnė banga – korporacijos ėmė riboti bendradarbiavimą su Rusija. Vieni dėl etinių priežasčių, kiti – bijodami kitų šalių vartotojų boikoto. Dar kitus paveikė grynai praktinės priežastys, nes dėl sankcijų ir atsakomųjų sankcijų smarkiai padidėjo išlaidos ir rizika.

Privataus verslo pasitraukimas iš Rusijos paveikė visas sritis ir parodė, kokia priklausoma ji yra nuo Vakarų technologijų ir pinigų.

Įmonių smūgis kai kuriais atvejais yra dar skaudesnis nei oficialios sankcijos. Rusija ir toliau beveik be apribojimų parduoda savo pagrindinę eksporto prekę – naftą, tačiau gavybos ateitis tapo abejotina po to, kai visos pagrindinės naftos paslaugų bendrovės („Schlumberger“, „Halliburton“, „Baker Hughes“ ir „Weatherford“) nusprendė atsisakyti naujų projektų arba net nutraukti veiklą Rusijoje, nurodo „bbc.com“.

Vos per mėnesį nuo Rusijos nusigręžė „Netflix“, „Microsoft“, „Apple“, „Nike“, IKEA, „Starbucks“, „McDonald's“, „Siemens“, „Merck“, automobilių bendrovės, bankai, reklamos agentūros, tabako bendrovės ir net botokso tiekėjas. Iš viso daugiau nei 70 stambių Vakarų bendrovių nutraukė įvairaus lygio santykius: kai kurios sustabdė plėtrą, o kai kurios apskritai nutraukė veiklą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.