M. Dubnikovas. Stovime prieš didelių išbandymų bangą – galime ir išlošti, jei spėsime peršokti per jos keterą

Versle sakoma, kad laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip per sezoną nuimti kelis derlius.

M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Dubnikovas

2022-04-25 11:44

Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado iššūkių, kad anksčiau gautas žaliavas (metalus, medieną ir net skaldą) tenka pakeisti kitais tiekėjais. Pakeičiamų prekių mastai tikrai dideli. Remiantis Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 metais importas iš Baltarusijos sudarė 760 mln. eurų, iš kurių daugiausia – įvairios statybinės ir energetinės žaliavos.

Iš Rusijos tuo pat metu importavome apie 2,6 mlrd. eurų vertės prekių – taip pat žaliavos. Tiesa, 65 proc. arba 1,7 mlrd. eurų iš Rusijos sudarė kuras ir tepalai, kurių jau didžiąja apimtimi (dujos ir nafta) atsisakėme, tačiau likusi dalis vėl susidėjo iš plieno, medienos, trąšų, tinko, cemento ir t.t.

Visas šias žaliavas teks pakeisti, tačiau tam reikės laiko ir valstybės priežiūros palaikymo. Palaikymo, tai reiškia ne lengvatų ar pinigų, bet greičiau – greitai priimamų sprendimų. Vienas pagrindinių reikalavimų yra sertifikavimas. Iš naujų rinkų atvežamos žaliavos turi būti sertifikuojamos ir patvirtinamos kaip tinkamos.

Čia reikia greičio ir lankstesnio požiūrio į terminus, nes verslas pasirengęs veikti greitai. O ar greitai veiks priežiūros institucijos ir neleis sustoti nuiminėjant papildomus derlius? Tai labai svarbu svarbiems statybų ir infrastruktūros sektoriams, kur dėl žaliavų trūkumo galimas ekonominis atšalimas. Žaliavos jau rastos, bet reikės jas atsivežti ir sertifikuoti. Taip pat greičio trūksta ir kituose sektoriuose.

Apskritai kalbant, šios dienos karo realijos, kai karas vyksta ne tik Ukrainos žemėse, bet jis yra ir daug platesnis geografiškai, ekonominis, galėtume kelti klausimą, kodėl nepriėmus strateginio tikslo peržiūrėti visų priežiūros institucijų (plačiąja prasme) terminus ir juos sutrumpinti 30 – 50 proc.

Susikoncentruoti į tai, kaip verslui leisti nuimti kelis derlius šiais metais, kas ilgainiui leistų didinti ir surenkamus mokesčius, ir darbo vietų skaičių bei pragyvenimo lygį. Ko gero, niekada nebuvo tokio gero laiko susikoncentruoti į priežiūros reikalavimų reviziją – tai paklotų ilgalaikius pamatus tolimesniam greičiu pagrįstam augimui.

Kalbant apie greitį yra dar viena sritis, kur jis ne tik teigiamas, bet ir neigiamas. Praėjusių metų pabaigoje 25 Seimo nariai registravo projektą, kad būtų uždrausta Lietuvoje auginti kailinius žvėrelius kompensuojant sektoriui praradimus. Tokiam sprendimui buvo pritarta ir klausimas bus svarstomas šio pavasario sesijoje. Tai reiškia, kad Lietuvoje būtų panaikinta viena iš ūkio šakų, kurias toliau plėtoja kitos ES šalys.

Lietuvoje šio sektoriaus eksportas kasmet svyruodavo apie 50–80 mln. eurų. Šių pajamų Lietuva netektų, taip pat – darbo vietų, kurios daugiausia yra regionuose. Maža to, preliminariais duomenimis kompensacijų už uždaromus ūkius kiekis gali sudaryti tarp 200–250 mln. eurų. Kompensacijos būtų skiriamos ūkiams, darbuotojams ir už infrastruktūrai padarytą žalą, tad kyla klausimas – koks čia valdininko greičio supratimas apie Lietuvos verslą?

Stovime prieš didelių išbandymų bangą, kai reikės susitvarkyti su ekonominiais iššūkiais: infliacija, biudžeto surinkimas, pašalpų ir kompensacijų skyrimu. Šioje situacijoje galime ir išlošti, jei spėsime per bangos keterą peršokti laiku, tačiau tam verslo laivui reikia greičio. Verslo įgulos pasirengusios dirbti, tačiau valstybės uosto kapitonas taip pat turi padidinti sprendimo priėmimo greitį ir jokiu būdu nesvarstyti, kaip jį sumažinti arba netgi sustabdyti.

Komentaro autorius yra Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.