SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad infliacijos prognozes šį mėnesį drastiškai koregavo per keliolika metų nematytas maisto produktų kainų augimas.
„Degalai ir šiluma šį mėnesį praktiškai neprisidėjo prie infliacijos augimo, tačiau balandį parduotuvėse rekordiškai didėjo maisto kainos – ne po kelis, o keliolika procentų. Nežinau, ar tokį mėnesinį maisto brangimą esame turėję pastaruosius keliolika metų“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, dukart daugiau nei prognozuota brangę maisto produktai didins ir vidutinę metinę infliaciją – ji, pasak T. Povilausko, sieks apie 13–14 proc.
„Akivaizdu, kad vidutinės metinės infliacijos prognozės, kur metų pradžioje svarstėme, kad ji bus tarp 11 ir 13 proc., eina į užmarštį. Dabar jau galima kalbėti, kad metinė šalies infliacija bus mažiausiai tarp 13-14 proc.“ – teigė T. Povilauskas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasaros mėnesiais infliacija pradės mažėti.
„Labai nustebčiau, kad vasaros mėnesiais infliacija būtų didesnė negu ji yra dabar. Šiaip labai tikėtina, kad jau balandžio mėnesį yra pasiektas pikas. Žiūrint į naftos kainas, žaliavų kainas, tikėtina, kad jau didžioji dalis to kainų šuolio yra perkelta galutiniams vartotojams“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, infliacijos mažėjimą lems centrinių bankų visame pasaulyje griežtinama pinigų politika, didinamos palūkanų normos, taip pat lėtesnis Kinijos ekonomikos augimas ir jo poveikis likusiam pasauliui – visa tai lems mažesnį ekonominį aktyvumą, o kartu ir mažesnę paklausą.
„Labai tikėtina, kad artimiausią pusmetį mes matysime daug lėtesnį ir pasaulio ekonomikos, ir euro zonos ekonomikos, ir Lietuvos ekonomikos augimą. Sumažės ir pramonės augimo apimtys, ir mažmeninės prekybos augimas, ir būtent dėl tos mažesnės paklausos mes matysime ir lėčiau augančias kainas“, – kalbėjo „Swedbank“ analitikas.
„Infliacijos mažėjimas bus susijęs ir su tuo, kad tas kainų šuolis įvyko, ir dėl to, kad matysime daug mažesnį ekonominį aktyvumą, mažesnę paklausą ir Lietuvos eksporto rinkose, ir vidaus rinkose“, – pridūrė jis.
Lietuvoje balandį, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 16,6 proc. Balandį, palyginti su kovu, vartotojų kainos augo 1,9 proc.
ECB: infliacija euro zonoje artėja prie piko
Infliacija visoje euro zonoje, pasak Europos centrinio banko (ECB) vicepirmininko Luiso de Gundoso, yra labai arti piko.
Vartotojų kainos euro zonoje kovą siekė rekordinius 7,4 proc.
„Mano vertinimu, esame labai arti piko ir antroje metų pusėje infliacija ims mažėti, – Europos Parlamento (EP) komitetui sakė L. De. Gundosas. – Tačiau net ir paskutinį metų ketvirtį infliacija vis vien bus aukšta.“
Remiantis dabartiniais ECB skaičiavimais, paskutiniais trimis šių metų mėnesiais infliacija turėtų siekti maždaug 4 proc., o bendras 2022 m. infliacijos rodiklis turėtų sudaryti 5,1 proc. Šie skaičiavimai paremti įprastu scenarijumi, neapimančiu galimo rusiškų dujų tiekimo sustabdymo, kurio padariniai Europos ekonomikai būtų sunkūs.
ECB kovą prognozavo, kad pagal tokį scenarijų energijos kainos išaugtų dar labiau ir infliacija 2022 m. siektų 7,1 proc. Tačiau Frankfurte įsikūrusi finansų institucija mano, kad perėjimas prie kitų tiekėjų laipsniškai sumažins spaudimą energijos kainoms.
