Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.
Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.
„Pirmas šių metų ketvirtis buvo ganėtinai stiprus Lietuvos ekonomikai – priešingai nei pandemijos pradžioje, gyvenimas Lietuvoje nesustojo. Taip, streso buvo ir yra, tačiau sustojimo, koks buvo 2020 m. kovą-balandį, neįvyko. Kita priežastis – pervertinau tai, kaip greitai stos prekyba su Rusija ir Baltarusija ir kaip greit veiks sankcijos ir kokios bus jų sąlygos“, – prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.
„Vyriausybės veiksmai irgi dėl antiinfliacinio paketo (...) darys teigiamą įtaką vartojimui nuo antrojo pusmečio“, – kalbėjo jis.
SEB teigimu, toliau išlaikoma prielaida, kad antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais šalies ekonomikos pokyčiai bus neigiami ir techninės recesijos nebus išvengta.
Infliacija ir toliau augs
Bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 14,7 proc. Kovo pabaigoje bankas teigė, kad šis rodiklis bus 11 proc.
Prognozuojama, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija sieks 3,8 proc.
Banko teigimu, gegužę ir birželį mėnesio infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 proc. Tačiau nuo liepos 1 d. bus dar vienas infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.
SEB atkreipia dėmesį, kad subsidijos bus mokamos tik antrąjį pusmetį ir jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs, dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausį.
Pasak T. Povilausko, metinė infliacija nuo rudens turėtų sparčiai leistis žemyn.
„Sudėtinga prognozuoti gamtinių dujų ir naftos kainas, pažiūrėsime, kaip bus su tuo, ar lėtėjanti pasaulio ekonomika darys didesnę įtaką nei problemos su sankcijomis“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, per tris šių metų mėnesius namų ūkių indėlių mėnesio pokytis buvo neigiamas, o tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos augo sparčiau negu pajamos, ir tam didžiausios įtakos darė spartus importuojamų prekių kainų augimas.
Pasak T. Povilausko, taip pat panašu, kad gyventojai buvo linkę leisti per pandemiją sukauptas santaupas, ir sparti infliacija neskatino jų taupyti. Tačiau tai, anot jo, negalės tęstis ilgai, ir gyventojų realiojo vartojimo pokyčiai artimiausius ketvirčius veikiausiai bus neigiami.
