Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,1 procento. Atsižvelgiant į karą Ukrainoje, ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija paralyžių ir pašėlusiai išaugusias kuro bei kitų žaliavų kainas tai labai geras rodiklis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika, ypač pramonė, geopolitinius iššūkius atlaikė geriau, nei pranašavo bankų ekspertai.
Jie tai aiškina gana neaukštais praėjusių metų to paties ketvirčio palyginamaisiais rodikliais, įsibėgėjusio ūkio augimo inercija, išaugusia Lietuvos produkcijos paklausa atsigavus Vakarų šalių ekonomikai, kurios dar ir trumpina tiekimo grandines. Padėjo ir valstybės finansinės priemonės.
Todėl kol kas rimtą nuosmukį išgyvena tik transporto ir logistikos sektoriai.
Ekonomistai jau gerina šių metų BVP prognozes: T.Povilauskas šį rodiklį kilstelėjo nuo 0,1 proc. iki 0,9 proc., o 2023 metais tikisi 1,8 proc. BVP didėjimo. Optimistiškiau padėtį vertinanti I.Genytė-Pikčienė prognozuoja 1,3 proc. augimą šįmet ir 2,7 proc. kitąmet.
Vis dėlto vyrauja nuomonė, kad ekonomikos augimas artimiausiais mėnesiais jau sustos, o antrąjį ir trečiąjį ketvirčius galimas net ir BVP smukimas.
Žmonėms labiausiai rūpi, kaip ekonomikos svyravimai atsilieps jų kišenei.
Numatomas ūkio augimo lėtėjimas, bet infliacijos rodiklių ekspertai neskuba mažinti, nors paprastai ekonomikos stabtelėjimas ar juo labiau nuosmukis slopina kainų didėjimą.
Balandį infliacija įsibėgėjo iki 16,8 proc., maisto kainos per mėnesį išaugo 5,3 proc. – toks brangymetis neregėtas nuo pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų.
Tiesa, ekonomistai vis guodžia visuomenę, kad jau tuoj bus pasiektas infliacijos pikas, tačiau siūlo neturėti iliuzijų, kad per artimiausius kelis mėnesius kainos nustos didėti.
Šias viltis siūloma atidėti kitiems metams, kai vieną kitą mėnesį esą galima net defliacija, o vidutinė metinė infliacija bus menka. Kainų augimo lėtėjimas prognozuojamas jau šįmet, bet tik antroje metų pusėje.
Ekonomistai didina šiųmetės vidutinės infliacijos prognozę, kuri rodo, kiek vartotojams per visus 2022-uosius teks išleisti daugiau pinigų už tas pačias prekes ir paslaugas nei per ankstesnius metus. Balandį vidutinė metinė infliacija siekė 9,2 proc., o SEB prognozuoja, kad metų pabaigoje ji gali išaugti net iki 14,5 procento.
Prezidentas G.Nausėda vėl išbarė Vyriausybę, kad jos infliacijos poveikį švelninančios priemonės vėluoja jau pusmetį. Premjerė I.Šimonytė atšovė, kad Vyriausybė biudžeto nepersvarstys pagal komercinių bankų prognozes ir palauks Finansų ministerijos skaičiavimų, kurie esą būna tiksliausi.
Šiaip ar kitaip, infliacija nesiliaus skaudžiai kapoti ir svarbiausia atsvara jai būtų atlyginimų augimas.
Šiuo požiūriu prognozės nestokoja optimizmo: šįmet numatoma, kad darbo užmokestis didės 9–10 proc. ir tik kitais metais augimas turėtų sulėtėti iki 5 procentų. Tai būtų labai aukšti rodikliai, jei ekonomika beveik visai nustos kilti.
Atlyginimai nesiliauja augti dėl darbuotojams palankios darbo rinkos. Registruotas nedarbas balandį sumažėjo iki 9,5 proc., o pagal Statistikos departamento duomenis, grindžiamus gyventojų užimtumo statistiniais tyrimais, – iki 6,3 procento.
Atrodytų, darbo ieškančių žmonių – per akis ir darbdaviai turi iš ko rinktis, bet tai tik regimybė.
Realiai nemaža dalis bedarbių yra ilgalaikiai, gyvenantys iš socialinių išmokų ir išvis neketinantys dirbti arba uždarbiauja nelegaliai.
Kita dalis Užimtumo tarnyboje (UT) registruotų asmenų neįgiję jokios darbdaviams reikalingos kvalifikacijos, be to, gyvena atokiose vietovėse, kuriose nėra darbo pasiūlos, o važinėti dėl siūlomos minimalios algos jiems neapsimoka.
Pagal numatytą naują įdarbinimo tvarką UT turės perkvalifikuoti ir įdarbinti savo klientus, o iš atsisakiusių dirbti atimti darbo ieškančio asmens statusą ir išmokas, bet pakeisti padėtį prireiks nemažai laiko. Kol kas darbdaviai nesiliauja skundęsi, kad jiems nepavyksta rasti darbuotojų.
Taigi verslas priverstas didinti atlyginimus, ypač kvalifikuotiems specialistams, be to, atveria galimybes lengviau įsidarbinti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Tiesa, tarp jų palyginti nedaug darbdavių pageidaujamų aukštos kvalifikacijos specialistų, o ir šiems neretai būtina lietuvių kalba, kurios jie dar nespėjo išmokti.
Užtat specialių žinių nereikalaujančias darbo vietas sėkmingai užima ukrainiečiai. Įsidarbino jau trečdalis suaugusių karo pabėgėlių – 8 tūkst. iš Ukrainos atvykusių žmonių. Beje, dešimtadalis jų susirado kvalifikuotą darbą.
Vis vien šis srautas dar nenumalšino darbo rinkos jaučiamo darbuotojų stygiaus. Verslo raginama Vyriausybė lengvina darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą – atsisakoma darbo vizų ir pakaks leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, nuleidžiama minimalaus būtino darbo užmokesčio kartelė šiems asmenims.
Svarbiausia, kad valdžia šalintų visas kliūtis, neregėtų geopolitinių iššūkių sąlygomis trukdančias šalies verslui laisviau kvėpuoti.
