Kriptorinkos laukia reguliaciniai pokyčiai: vieni skundžiasi pertekliniais reguliavimais, kiti – galimybe manipuliuoti gyventojais

Finansų ministerijai inicijuojant kriptoįmonių veiklos reglamentavimo sugriežtinimus, virtualaus turto rinkos dalyviams atstovaujančios asociacijos „Crypto economy organisation“ prezidentas Vytautas Kašėta sako pasigendąs strateginės valdžios institucijų vizijos, o sprendimus vadina skubotais. Jis pažymi, kad įmonėms nėra paliekama pakankamai laiko prisitaikyti prie pokyčių.

Kriptovaliutos, bitkoinas.<br>Unsplash.com nuotr.
Kriptovaliutos, bitkoinas.<br>Unsplash.com nuotr.
Pasak kriptoįmonių veiklą prižiūrinčios institucijos, susidomėjimą Lietuvos rinka lemia tai, kad čia galima pradėti vykdyti su kriptoturtu susijusią veiklą be licencijos, taip pat ir susiklosčiusi nepalanki šio sektoriaus veiklai situacija Estijoje, sugriežtinusioje licencijų išdavimo tvarką.<br>sergeitokmakov/pixabay.com nuotr.
Pasak kriptoįmonių veiklą prižiūrinčios institucijos, susidomėjimą Lietuvos rinka lemia tai, kad čia galima pradėti vykdyti su kriptoturtu susijusią veiklą be licencijos, taip pat ir susiklosčiusi nepalanki šio sektoriaus veiklai situacija Estijoje, sugriežtinusioje licencijų išdavimo tvarką.<br>sergeitokmakov/pixabay.com nuotr.
Pasak kriptoįmonių veiklą prižiūrinčios institucijos, susidomėjimą Lietuvos rinka lemia tai, kad čia galima pradėti vykdyti su kriptoturtu susijusią veiklą be licencijos, taip pat ir susiklosčiusi nepalanki šio sektoriaus veiklai situacija Estijoje, sugriežtinusioje licencijų išdavimo tvarką.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasak kriptoįmonių veiklą prižiūrinčios institucijos, susidomėjimą Lietuvos rinka lemia tai, kad čia galima pradėti vykdyti su kriptoturtu susijusią veiklą be licencijos, taip pat ir susiklosčiusi nepalanki šio sektoriaus veiklai situacija Estijoje, sugriežtinusioje licencijų išdavimo tvarką.<br>D.Umbraso nuotr.
E.Muskas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
E.Muskas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Leonardas Marcinkevičius, ELTA

May 14, 2022, 10:47 AM

Tuo metu prie atitinkamų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų rengimo prisidėjusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai atkreipia dėmesį į šalyje sparčiai augantį kriptoįmonių skaičių ir pabrėžia galimas rizikas dėl kriptoturto, kaip įrankio, padedančio apeiti sankcijas.

Tačiau Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pažymi ir kitas rizikas, susijusias su kriptoturtu bei dėl to kylantį vartotojų apsaugos stiprinimo poreikį. Tai, pasak jo, būtų įgyvendinta ne per Lietuvos teisės aktų pakeitimus, o būtent per Europos Sąjungos lygmeniu šiuo metu svarstomą Markets in Crypto-Assets (MICA) reglamentą.

„Reguliavimo nebuvimas reiškia, kad kriptozona yra pilka, arba turi neigiamą atspalvį. Tuo metu reguliavimas nurodytų, kaip įmonės gali veikti, būtų daugiau aiškumo, apsaugos vartotojams ir tai pagerintų paslaugų teikimą bei kriptoįvaizdį“, – Eltai kalbėjo A. Šilgalis.

FNTT: kriptoįmonės ne visada atitinka pinigų plovimo prevencijos reikalavimus

Sparčiai šalyje didėjantį virtualių valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorių skaičių lemia palankios sąlygos pradėti veiklą Lietuvoje, mano FNTT. Pasak kriptoįmonių veiklą prižiūrinčios institucijos, susidomėjimą Lietuvos rinka lemia tai, kad čia galima pradėti vykdyti su kriptoturtu susijusią veiklą be licencijos, taip pat ir susiklosčiusi nepalanki šio sektoriaus veiklai situacija Estijoje, sugriežtinusioje licencijų išdavimo tvarką.

Institucijos duomenimis, virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai 2021 m. FNTT pateikė 3 tūkst. 153 pranešimus, pateikdami kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 tūkst. eurų, kai 2020 m. tokių pranešimų buvo 219.

„Pastebėta, kad ne visada su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai yra susipažinę su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. Naujai steigiami arba jau įsteigti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai dažnai Juridinių asmenų registro tvarkytojo neinformuoja apie veiklos pradžią ir (arba) neteikia metinių finansinės atskaitomybės dokumentų“, – Eltai atsiųstame komentare teigia FNTT.

Pasak priežiūros institucijos, šiemet numatyta patikrinti šešis virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorius bei įvertinti galimas veiklos rizikas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prasme. Tuo metu įstatymo pataisomis planuojama nustatyti daugiau reikalavimų virtualiųjų valiutų keitykloms, depozitinėms virtualiųjų valiutų piniginėms, jų vadovams, veiklai, kapitalo dydžiui.

Kriptoįmonių atstovas: planuojami pakeitimai per daug skuboti

Nors kriptorinkos atstovas V. Kašėta sutinka, kad kokybiškesnio šio sektoriaus veiklos reglamentavimo galima siekti, tačiau didžiausia blogybė, jo vertinimu, yra tai, kad per labai trumpą laiką kardinaliai pasikeičia įmonėms taikomi reikalavimai, o dėl to verslas ims jausti neužtikrintumą. Jis pažymi, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti jau šiemet, nors jie rengiami europinio MICA reglamento pagrindu, kuris turėtų pradėti veikti tik 2025 m.

„Priemonių planas yra šiek tiek skubotas ir ne iki galo pasvertas, kadangi kai kurie reikalavimai ateina iš bendro europinio reguliavimo. Čia išimti keli momentai, nežinau, ar jie bus rinkos teisingai suprasti. Gali būti, kad Lietuva vis tik nebus palaikyta konkurencine prasme pažangia jurisdikcija, kurioje gerai sureguliuota kriptorinka ir dėl to būtų saugu ateiti. Trūksta strateginio pasižiūrėjimo“, – mano V. Kašėta.

Apskritai, kriptoįmonių atstovas kai kuriuos Finansų ministerijos inicijuotose pataisose numatomus reikalavimus vadina pertekliniais, o pakankamai laiko pasiruošti jų įgyvendinimui, pasak jo, nėra suteikiama.

„Pavyzdžiui, įsikūrė normalus legalus finansinių technologijų verslas, dirbantis su kriptovaliutomis, ir šiuo metu yra reikalavimas turėti 10–20 tūkst. eurų kapitalo. Kai jie į Lietuvą jau persikelia savo veiklą iš užsienio, staiga sužino, kad atsiras 100–200 tūkst. eurų kapitalo reikalavimas, kurį reikės pradėti įgyvendinti iš karto. Duotas pasiruošimo periodas yra labai trumpas“, – aiškino „Crypto economy organisation“ vadovas.

Vietoje pačių valstybės institucijų sukuriamo reglamentavimo, V. Kašėta siūlo, kad rinkos taisykles galėtų numatyti patys jos dalyviai, geriausiai žinantys situaciją ir realias rizikas.

„Mes, kaip kriptorinkos dalyvių asociacija, labiau siūlome naudoti šveicarišką finansinių technologijų modelį, kur yra vadinamosios savireguliacijos organizacijos. Finansų rinkos reguliatorius yra delegavęs savipriežiūros funkciją toms organizacijoms. Tai puikiai veikia. Rinkos dalyvių susivienijimai labiausiai jaučia, kokie verslo modeliai yra teisingi, o kurie žalingi rinkai ir vartotojams“, – tikino jis.

Lietuvos bankas: sėkmingai sektoriaus plėtrai reikalingos taisyklės

Tik prasidėjus kriptofenomenui, ši rinka didelio priežiūros institucijų dėmesio nesusilaukė, kadangi buvo manoma, kad tai tėra „IT sektoriuje dirbančių asmenų žaidimų erdvė“, pasakoja Lietuvos banko atstovas A. Šilgalis.

Tačiau smarkiai išaugus susidomėjimui kriptopaslaugomis, į tai atkreipė dėmesį europinės priežiūros institucijos, kurios pradėjo skelbti įspėjimus, kadangi atsirado daug asmenų, praradusių lėšas.

Susiklosčiusi situacija, LB Investicinių paslaugų skyriaus vadovo teigimu, lėmė tai, kad skirtingos šalys ėmė kurti savo kriptorinkos reguliavimus, o ES lygiu kriptokeitykloms ir piniginių administratoriams pradėtos taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklės.

„Skirtingi reguliavimai reiškia, kad, norint teikti paslaugas, tau reikia prisitaikyti, gauti licencijas penkiose, dešimtyje ar net dvidešimtyje skirtingų šalių, pagal vietinius reikalavimus. Kad to būtų išvengta, Europoje pradėjo kilti klausimas, kad galbūt reikia vieningo kriptopaslaugų reguliavimo“, – aiškino A. Šilgalis.

Būtent MICA reglamentas, Lietuvos banko atstovo teigimu, suvienodins kriptoįmonių veiklos sąlygas visoje Europos Sąjungoje.

„Pagal MICA projektus, jeigu tu turėsi finansų maklerio licenciją, suteikiančią tau teisę teikti investicines paslaugas, tau jokios papildomos licencijos darbui su kripto nereikės. Jeigu tu turėsi elektroninių pinigų įstaigos licenciją ar kitą teisę teikti mokėjimus suteikiančią licenciją ir norėsi vykdyti mokėjimus su kripto, tau vėl jokios papildomos licencijos nereikės. Tai licencijuotis reikės tik tiems, kas dabar neturi jokių licencijų“, – pasakojo jis.

Be to, Europos Sąjungos lygiu svarstomi pakeitimai sustiprins vartotojų apsaugos reikalavimus bei sąlygas pačių įmonių veiklai, pažymi šalies centrinio banko specialistas.

„Tam, kad būtų galima vystyti sektorių, reikalingos taisyklės. Ir tuo pačiu, jeigu teikiamos paslaugos vartotojams, tokios, kaip mokėjimai ar investavimas, jos turėtų tiesiog būti prilygintos tradiciniams mokėjimams ar tradicinėms investicinėms paslaugoms su jau galiojančiais reikalavimais. Dabar galima sakyti, kad vystosi to link, kad tai gali tapti dar viena turto klase šalia mums įprastų klasių, tokių, kaip akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, turintys savų rizikų ir savų galimybių“, – tikino A. Šilgalis.

Pabrėžia vartotojų apsaugos stiprinimo poreikį

Lietuvos banko Investicinių paslaugų skyriaus vadovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kriptopaslaugų teikėjų veiklą šalyje prižiūri FNTT, tačiau tai ji daro tik per pinigų plovimo prevencijos prizmę. Tai, pasak jo, reiškia, kad prarastų lėšų, nukentėjusių investuotojų Lietuvoje, taip pat ir daugelyje kitų pasaulio šalių, dažniausiai niekas negina, kadangi ši sritis nėra reguliuojama. Todėl rizika, kad vartotojas praras lėšas, yra labai didelė.

„Vartotojui viskas gerai, kol viskas yra gerai. Logika maždaug tokia: manęs saugoti nereikia, aš suprantu, ką aš darau. Aš rizikuoju savo pinigais. Bet jeigu kažkas atsitinka, jis ieško pagalbos“, – akcentuoja A. Šilgalis.

Nors šalies kriptoįmonių atstovas pripažįsta, kad vartotojų apsaugos priemonių poreikis realus, tačiau kartu jis pažymi, kad teisniu požiūriu kripto turėtų būti pripažinta tiesiog technologija, o ne investicine klase savaime. A. Kašėtos vertinimu, virtualus turtas yra sudarytas iš skirtingų turto klasių, o būtent pagal kiekvieną iš jų reikėtų taikyti reguliacines nuostatas.

„Šiandien mes labai aiškiai galime išskirti, kas yra kriptovaliuta, kaip valiutos požymius turintis kriptoturtas, nuo kriptoturto, turinčio kito turto savybes.

Pavyzdžiui, kriptoturto, turinčio vertybinių popierių požymių. Šveicariškas modelis identifikuoja apie dvylika kriptoturto klasių ir, mūsų matymu iš rinkos pusės, turėtume kalbėti, kad nereguliuojame kriptorinkos, kaip kriptorinkos, o priimkime kriptorinką, kaip bendros ekonomikos dalį, ir išskirkime, reguliuokime turto klases pagal tai, kokios jos iš tiesų yra“, – pabrėžė „Crypto economy organisation“ prezidentas, kartu akcentuodamas, kad virtualiems vertybinių popierių žetonams turėtų būti taikomas vertybinių popierių reguliavimas, o virtualioms valiutoms – tradicinių valiutų rinkos taisyklės.

„Jeigu mes turime aiškią mokėjimo priemonę, bitkoinas, eteris ar kiti, kur yra labai aiški funkcija, tai juos mes reguliuokime, kaip pinigų ekvivalentus. Sakykime, kad bitkoinui ir jo operacijoms galioja tos pačios operacijos, kokios galioja FOREX valiutų rinkoje“, – tvirtino V. Kašėta.

V. Kašėta: E. Muskas geba manipuliuoti ne tik bitkoino, bet ir „Tesla“ akcijų kaina

Viena iš problemų, kurią kalbėdamas apie vartotojų apsaugos stiprinimo poreikį įvardijo Lietuvos banko atstovas, – kriptoturto kainų nestabilumas. A. Šilgalio vertinimu, tai, kad virtualiam turtui nėra taikomi periodinės informacijos teikimo, informacijos apie rizikas teikimo reikalavimai, draudimai vykdyti paslėptus sandorius, taip pat galimi staigūs kainų šuoliai paverčia ne investicine, o spekuliacine priemone.

„Darytas ne vienas tyrimas, ir įrodyta, kad egzistuoja grupės asmenų, kurios manipuliuoja ir tikslingai kelia kainas, o po to pardavinėja kriptoturtą. Kas nuo to nukenčia? Nukenčia neprofesionalūs investuotojai“, – pabrėžė jis.

Pasak LB Investicinių paslaugų skyriaus vadovo, įprastai, investuojant į akcijas, jų kaina priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų, nuo pelno, nuo aiškių rodiklių, kuriuos įmanoma prognozuoti ir analizuoti. Tuo metu kriptoturto kainas, jo teigimu, gali paveikti bet kas.

„Viena Elono Musko žinutė socialiniame tinkle gali bitkoino kainą ir reikšmingai padidinti, ir tiek pat sumažinti. Taip pat ir su kitomis kriptovaliutomis, ypač ką tik atsiradusiomis, kurios išvis neturi istorinės vertės“, – tikino A. Šilgalis.

Tačiau su tokiais Lietuvos banko atstovo argumentais nesutinkantis V. Kašėta pažymi, kad didelį žinomumą visame pasaulyje turinčių asmenų įrašai socialiniuose tinkluose dažniausiai paveikia tik mažo likvidumo virtualaus turto kainas, o Elono Musko žinutės „Twitter“ socialiniame tinkle bitkoino kriptovaliutos vertę paveikdavo tik tada, kai bendra jo rinkos kapitalizacija siekė tik 700 mlrd. JAV dolerių.

Vis tik dabar, kriptoįmonių atstovo vertinimu, virtualaus turto rinka bręsta ir bendra jos vertė sudaro daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių.

Nors 200–300 trilijonų JAV dolerių vertę siekianti kapitalo rinka yra žymiai didesnė nei kriptorinka, elektrinių automobilių gamybos milžinės „Tesla Motors“ vadovas Elonas Muskas geba manipuliuoti ir savo įmonės akcijų verte, pažymi V. Kašėta.

„Mes matome Musko pavyzdį, kuris gali manipuliuoti ir „Tesla“ akcijų kainomis. Pasaulio turtingieji, turintys nemažai sekėjų, žinoma, gali daryti įtaką visose pasaulio ekonomikos srityse ir kripto tikrai ne išimtis“, – atkreipia dėmesį jis.

Kriptoįmonių atstovo įsitikinimu, nuo organizuoto didelio masto veikimo, siekiant vienaip ar kitaip paveikti kainas, tradicinės investicinės priemonės taip pat nėra visiškai atsparios. Jis prisiminė ir JAV kompiuterinių žaidimų mažmenininko „GameStop“ istoriją, kuomet pasipelnyti iš smunkančių įmonės akcijų kainų siekę investuotojai buvo priversti stebėti kylančią bendrovės akcijų kainą.

„Kaip realų pavyzdį galima paimti „GameStop“ atvejį, kur mažmeniniai investuotojai, kurie saugomi pagal MiFID reglamentavimą, patys sugebėjo sumanipuliuoti kaina naudodami socialinius tinklus ir short squeeze'inti institucinius investuotojus, tokiu būdu sukelti niekur neregėtą reiškinį“, – pasakojo V. Kašėta.

Kita vertus, jis kartu pridūrė, kad kriptorinkoje kainų pokyčiai gali būti dažnesni, kadangi nėra jokių priemonių stabdyti prekybą ir prislopinti vartotojų pasirinkimo tendencijas.

„Tiesiog yra pagrindiniai technologiniai skirtumai. Jeigu paprastose rinkose reguliatoriai turi galimybę valdyti pačią rinką, stabdyti akcijų pardavimus ir tokiu būdu maskuoti tą pagalbą žmonėms, tai tuo metu kriptorinka dėl to ir susikūrė, kad eliminuotų galimybes stabdyti prekybas, ji yra veikianti nuolat, 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę, ir tai yra privalumas, o ne trūkumas“ , – įsitikinęs „Crypto economy organisation“ vadovas.

A. Šilgalis: kriptoturtas neretai naudojamas sukčiavimo grandinėse

Vis tik Lietuvos banko atstovas įžvelgia ir kitą problemą dabartiniame kriptoįmonių veiklos reglamentavime. Jo teigimu, dažnai kriptokeityklos įtraukiamos į sukčiavimo grandines. Pasak A. Šilgalio, apie 80 proc. skundų, kuriuos pateikia nukentėję vartotojai, kažkuriuo momentu yra susiję su virtualiu turtu. Tačiau išsiaiškinti, kur nukeliauja pinigai, yra sudėtinga, kadangi kriptopaslaugas teikiančioms bendrovėms netaikomas reikalavimas stebėti piniginių transakcijų nuo pirmo euro, akcentuoja jis.

„Būna taip, kad jie patys (sukčiai – ELTA) turi atsidarę piniginę kažkurioje keitykloje ir prašo į ją pervesti, tada išsikeičia ir pradangina. Arba prašo kliento, kad atsidarytų, – neva jam bus paprasčiau ir pigiau investuoti“ , – aiškino A. Šilgalis.

Tuo metu FNTT laikosi pozicijos, kad, Rusijos piliečiams ir juridiniams asmenims apribojus galimybes naudotis daugeliu tradicinių finansinių paslaugų, neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti su kriptoturtu susijusių teikėjų paslaugomis, siekdami išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms.

„Be to, finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje prižiūrinti FNTT iš šiame sektoriuje veikiančių įmonių nėra gavusi informacijos apie fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, pritaikytas sankcijas Lietuvoje“, – pridūrė FNTT.

Tačiau kriptoįmonių atstovas tikina, kad virtualaus turto rinka nėra pakankamai didelė, kad Rusijos oligarchai čia galėtų sėkmingai paslėpti savo turtus. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad šio sektoriaus dalyviai suinteresuoti neleisti apeiti sankcijų, o prevencijai pasitelkiamos ir tokių virtualias finansines transakcijas analizuojančių įmonių, kaip „Chainalysis“ ar „Elliptic“, paslaugos.

Vis tik, tai, kad finansinės apgaulės pavyksta, yra ne virtualias paslaugas teikiančių įmonių, o švietimo ir gyventojų finansinio raštingumo problema, pažymi V. Kašėta. Institucijų nuogąstavimai dėl sudėtingo finansinių srautų atsekamumo taip pat nėra pagrįsti, tikina jis.

Kriptovaliutos veikia blokų grandinių technologijų pagrindu ir čia pirmiausiai akcentuojamas skaidrumas. Praktiškai neįmanoma paslėpti jokios transakcijos. Ji nėra nei visiškai anoniminė, bet nėra ir visiškai identifikuota dėl duomenų apsaugos, tačiau visiškas atsekamumas yra visada. Jeigu transakcija yra įvykdyta blokų grandinėje, tai pasislėpti nėra galimybių“, – sakė V. Kašėta.

Kriptoįmonių veiklą griežtinančios taisyklės pradėtų veikti dar šiemet

ELTA primena, kad kovo mėnesį Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, FNTT bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas.

Anot projekto iniciatorių, įstatyme planuojama nustatyti daugiau reikalavimų virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams (virtualiųjų valiutų keitykloms, depozitinėms virtualiųjų valiutų piniginėms), jų vadovams, veiklai, kapitalo dydžiui ir kitų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūrą privalės užtikrinti FNTT.

Pasak FNTT, vienas iš svarbiausių pakeitimų – visapusiškas klientų identifikavimas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, klientų tapatybės nustatymo reikalavimus, numatant, kad su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, ir įteisinti draudimą valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams atidaryti anonimines sąskaitas ar pradėti dalykinius santykius nepatikrinus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų.

Kitas pakeitimas – siekis įpareigoti virtualiųjų valiutų keityklų operatorius ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius gauti, laikyti ir perduoti reikalingą informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinus sandorius ar operacijas, stebėti informacijos prieinamumą, imtis įšaldymo veiksmų ir uždrausti sandorius su asmenimis ar subjektais, keliančiais pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo įtarimų.

Parengtą įstatymo projektą planuojama pateikti šioje Seimo pavasario sesijoje. Įstatymo pokyčiai įsigaliotų dar šiemet.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.