„Dėl šių sprendimų mes būsime prisimenami kaip Bendrija, kuri sugeba judėti į priekį ir pasiųsti labai aiškią žinutę Rusijai. Arba kaip ta, kuri stringa“, – pirmadienį Briuselyje kalbėjo G.Landsbergis.
„Deja, šiuo metu visa Bendrija laikoma vienos šalies narės įkaite, kuri nepadeda mums rasti sutarimo“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, įstrigusias derybas būtų galima išjudinti tiesiog sutariant dėl Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai, siekiančiai tapti nepriklausoma nuo energetikos išteklių iš Rusijos.
„Vienas iš sprendimų galėtų būti pagalba Ukrainai atsijungiant nuo rusiškos naftos ir dujų. Kadangi valstybė narė, kuri negali mums padėti rasti sutarimo, yra priklausoma nuo tiekimo iš Ukrainos. Taigi, jeigu tiekimas iš Ukrainos būtų sustabdytas, sankcijų klausimas taip pat būtų išspręstas“
ELTA primena, kad Vengrija ir toliau reikalauja, kad jai būtų taikoma išimtis dėl planuojamų ES sankcijų rusiškos naftos importui.
„Vengrijos vyriausybė parems naftos embargą, jei jis neturės įtakos mums“, – praėjusią savaitę pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas.
Pasiūlymas dėl sankcijų Vengrijai būtų priimtinas, jei, pavyzdžiui, embargas nebūtų taikomas visai vamzdynais iš Rusijos atkeliaujančiai naftai, teigė ministras.
ES šalys kol kas nepasiekė susitarimo dėl naftos embargo Rusijai. Europos Komisija pasiūlė dėl Ukrainos karo per šešis mėnesius atsisakyti rusiškos žaliavinės naftos importo. Kaip kompromisą Komisija siūlo Vengrijai ir Slovakijai duoti laiko iki 2024 metų pabaigos, o Čekijai iki 2024-ųjų vidurio naftos importo draudimui įgyvendinti.
Vyriausybei Budapešte šis pasiūlymas nėra pakankamas. Vengrija 65 proc. savo naftos gauna iš Rusijos. Šis kiekis šalį pasiekia tik vamzdynais. Perėjimas prie ne rusiškos naftos būtų pernelyg brangus, teigė P.Szijjartas.
Jei būtų pateiktas sankcijų paketas be Vengrijos reikalaujamos išimties dėl naftos tiekimo vamzdynais, Budapeštas jam pritars tik tada, jei ES Vengrijai „visiškai kompensuos“ (kaštus), pažymėjo ministras. Atitinkami kaštai esą siektų „milijardus eurų“.
Kad sankcijų paketas būtų priimtas, jam turi pritarti visos ES šalys.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog nėra jokių garantijų, jog 27 šalių Bendrijai pavyks greitai sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai, nes nedidelė Vengrijos vadovaujama šalių grupė prieštarauja naftos embargui.
Europos Komisija gegužės 4 dieną pristatė šeštąjį sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje paketą, kuriame, be kita ko, numatytas embargas rusiškai naftai.
Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija, kaip ir Čekija bei Slovakija, labai priklausoma nuo iš Rusijos importuojamos naftos. Tam tikrų abejonių dėl embargo turi ir Bulgarija.
J.Borrellis sakė, jog bus daroma „viskas, kas įmanoma“, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios aklavietės, tačiau pridūrė: „Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos.“
J.Borrellis tai pareiškė prieš pirmadienį numatytą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriam pirmininkaus.
Pasak ES užsienio politikos vadovo, „kai kurios valstybės narės susiduria su didesniais sunkumais, nes yra labiau priklausomos, nes neturi išėjimo į jūrą“ ir „naftą gauna tik vamzdynais, iš Rusijos“.
