„Metinis būsto kainų augimo tempas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m. Kitaip tariant, mes matome, kad būsto kainos yra pervertintos. Mūsų skaičiavimu, jos yra pervertintos 9 proc. Ir kainoms tolstant nuo ekonomiškai pagrįstų verčių, didėja kainų korekcijos rizika“, – antradienį iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Šimkus.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad jo vadovaujama institucija jau ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama prislopinti tolesnį nekilnojamojo turto kainų augimą.
„Todėl šiemet ėmėmės taikyti tikslines prevencines priemones, nutaikytas į antrą ir paskesnes būsto paskolas, kurios buvo ėmusios kelti susirūpinimą, taip pat sustiprinome bankų kapitalo reikalavimus būtent būsto paskolų portfeliui“, – akcentavo jis.
Pasak G. Šimkaus, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būsto paklausą Lietuvoje prislopino tik pirmosiomis savaitėmis.
„Nors pastebėjome tam tikrą rezervacijų pardavimo sumažėjimą pirminėje būsto rinkoje, pirmaisiais mėnesiais po invazijos pradžios, bet kol kas ta įtaka ribota. Rezervacijų skaičius taip pat atsistatė“, – tvirtino jis.
Dabar, šalies centrinio banko vadovo vertinimu, daugiausiai iššūkių kyla siekiant užtikrinti pakankamą nekilnojamojo turto pasiūlą.
„Labiausiai poveikis nekilnojamojo turto rinkai juntamas per pasiūlos pusę. Karas kelia iššūkius statant tiek naujus būstus, tiek vystant statybos infrastruktūrinius projektus. Sparčiai auga statybos medžiagų kainos, gali kilti tiekimo grandinių trikdžiai, užsitęsti ir statybos terminai. Čia reikia ieškoti sprendimų“, – pabrėžė G. Šimkus.
LB duomenimis, nuo 2020 m. taupymo būstui trukmė, vertinant realias pajamas, sparčiai augo ir šių metų pradžioje siekė 8,2 metų. Įperkamumas vertinant nominaliais pajamas prastėjo lėčiau ir šiuo metu siekia 6,5 metų.
