Laisvės alėjoje, greta 45-uoju numeriu pažymėto pastato, jau kuris laikas stovi dvi didelės betoninės liūtų skulptūros. Ir vaikai, ir suaugusieji joms nelieka abejingi, vieni prie jų fotografuojasi, kiti šypsosi, treti stebisi.
„Skonio reikalas. Skulptūras galima vertinti ir kaip keistenybę, kuri pagyvina aplinką ir verčia nusišypsoti, ir kaip neskonybę“, – sakė Raimondas Butkevičius.
Šias skulptūras prie įėjimo į naktinį klubą pastatė jo steigėjas Lukas Zobovas.
„Jos yra parsiųstos iš Portugalijos. Klube vyrauja egzotiškos gamtos tematika, todėl ir prie durų atsirado liūtai. Kauniečiai jais iš karto susidomėjo, daug kas prie jų fotografuojasi, skulptūros ypač patinka vaikams, tačiau dėl jų turime problemų“, – prisipažino verslininkas.
L.Zobovas pasakojo, jog iš pradžių leidimo, kad skulptūros atsirastų alėjoje, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Ten sužinojo, kad tai bus leista padaryti.
„Tačiau tą pačią dieną pas mus apsilankė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Jis paaiškino, kad skulptūros jam nepatinka ir leidimo jas palikti prie pastato negausime“, – sakė L.Zobovas.
Netrukus klubo steigėjas sužinojo, kad Kultūros paveldo departamentas persvarstė jo prašymą ir leidimą atšaukė.
„Skulptūras turėjome patraukti iki gegužės 6 dienos. To nepadarėme, todėl atvykę savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovai mus įspėjo. Jei liūtai ir toliau stovės alėjoje, gausime piniginę baudą, ji gali siekti 3 tūkstančius eurų“, – kalbėjo L.Zobovas.
Ką daryti su skulptūromis, verslininkas dar nenusprendė. Labiausiai jis stebėjosi, kad sprendimą dėl skulptūrų priėmė vienas žmogus remdamasis asmeniniu savo skoniu.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sakė, kad liūtų skulptūros yra paprasčiausia neskonybė.
„Jos yra primityvios, bet šių skulptūrų negalima prilyginti kičui, kuris gali būti savotiškas meno žanras, kai aiškiai galima suvokti, kad meno kūrinys yra ironiškas ar sarkastiškas. Jei jos bent būtų rožinės spalvos, atrodytų jau kitaip“, – aiškino S.Rimas.
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas sakė, kad L.Zobovas savivaldybės neprašė leidimo viešojoje miesto erdvėje įkurdinti skulptūras ir tokio leidimo neturėdamas jas vis tiek pastatė savivaldybės žemėje. Dėl to liūtai turės būti nukelti arba tai padarys pačios savivaldybės atstovai, o už darbus turės sumokėti verslininkas.
„Mane labiausiai nustebino tai, kad klubo steigėjas aiškino, esą nieko blogo, kad skulptūros atsirado be leidimo, nes jomis džiaugiasi vaikai. Bet kas būtų, jei alėjos viduryje pasistatyčiau savo sofą ir aiškinčiau, kad ji labai patogi, todėl čia ir gali stovėti.
Bet kokius meno kūrinius mieste leidžiama įkurdinti tik tada, jei toks prašymas pateikiamas, jį apsvarsto ir leidimą palaimina ekspertų komisija“, – sakė S.Rimas.
Skulptūras muziejui padovanojo grafo sūnus
Vytauto Didžiojo karo muziejaus įėjimą saugantys liūtai džiugina jau ne vieną kauniečių kartą. Kone kiekvienas yra nusifotografavęs prie šių skulptūrų.
Liūtai, užsakius grafui Jonui Tiškevičiui, iš ketaus buvo išlieti Rusijoje, Sankt Peterburge, XIX amžiaus viduryje ir stovėjo Astravo dvare.
Pastačius naują Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą grafo sūnus Jonas Tiškevičius 1938 metais prieš Kalėdas liūtus padovanojo muziejui.
