„Akivaizdu, kad didelė dalis infliacijos, kuri bado akis, ji yra susijusi su atlyginimų augimu. Kai gyventojai klausia, kad visur didelė infliacija, bet pas mus, Estijoje ir Lietuvoje, daugiau kaip 16 proc., yra vienas labai paprastas atsakymas. Čia ne dėl kažkokios didesnės priklausomybės nuo energetinių išteklių, o dėl to, kad Lietuvoje atlyginimai auga penkis kartus sparčiau negu euro zonos vidurkis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo N.Mačiulis.
„Paskutinį kartą atlyginimai tokiais tempais Lietuvoje augo 2007 metais. Kad ir kaip gyventojus galėtų džiuginti tas faktas, kad atlyginimai didėja tokiais tempais, bet čia visiškai nieko gero nėra. Čia akivaizdus ekonomikos perkaitimo ženklas, kai atlyginimai auga 5–6 kartus sparčiau, nei produktyvumas, tai iškyla labai reali konkurencingumo rizika“, – tęsė jis.
Ekonomisto požiūriu, kol kas pramonės sektorius konkurencingumo neprarado, nepaisant itin spartaus atlyginimų augimo, kadangi visame pasaulyje pagaminamos produkcijos kiekis dar nepasivijo šalių Vyriausybių ir centrinių bankų nulemtų vartojimo galimybių.
„Problemos dar nesimatė, dėl to, kad pasaulinė paklausa viršija pasiūlą. Mes turime gero gyvenimo krizę. Dalis infliacijos pasaulyje yra susijusi su energetinių išteklių krize, bet kita dalis yra dėl to, kad per pandemiją pinigų pasiūla išaugo milžiniškais tempais. Vyriausybės dalino pinigus ir žmonių, galinčių nusipirkti prekes, yra daugiau, negu įmonių, galinčių jas tiekti“, – aiškino jis.
Tačiau N.Mačiulis pažymi, kad tokia aukšta pramonės prekių paklausa anksčiau ar vėliau ims atslūgti. Jo teigimu, gyventojų išlaidų struktūra jau panašėja į tą, kurią buvo galima matyti prieš pandemiją – žmonės renkasi daugiau išleisti paslaugoms, tokioms, kaip kelionės, restoranai.
Būtent atslūgus vartojimo prekių paklausai ir pasimatys, kiek iš tiesų konkurencingas mūsų eksportuojantis sektorius, sako ekonomistas. „Labai realu, kad dabartinį galvos skausmą dėl infliacijos po kelių mėnesių, antrą šių metų pusmetį pakeis migrena dėl galimos recesijos“, – pridūrė N.Mačiulis.
Statistikos departamento duomenimis, šį balandį, lyginant su pernykščiu, infliacija siekė 16,8 proc. Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc.
