Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, buvimas tarp TATENA valdytojų svarbus, kadangi Lietuva turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant su Astravo atomine elektrine Baltarusijoje susijusius klausimus. Kita galimybė tapti organizacijos tarybos nare, pasak jo, būtų tik 2030 metais.
Kartu ministras svarstė, jog Lietuvos narystė būtų tam tikra atsvara šiuo metu didelę įtaką organizacijoje turinčiai Rusijai.
„Buvome valdybos nare 2007–2009 metais, tačiau turime visą eilę neišspręstų klausimų dėl Baltarusijos atominės elektrinės. TATENA mūsų balsas ir sprendimas tikrai yra reikalingas, turime didinti joje įtaką. Šiandien Rusija turi milžinišką įtaką ir dažnai TATENA viduje ta galia manipuliuoja“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo D. Kreivys.
„Narystė Valdytojų taryboje suteiktų galimybę daryti poveikį Branduolinės saugos konvencijos ir jungtinių konvencijų organų sprendimams, kas yra svarbu būtent dėl Baltarusijos atominės elektrinės“, – argumentavo ministras.
Kaip rašoma projekto pažymoje, TATENA užima svarbų vaidmenį didinant branduolinę saugą tiek pasaulyje, tiek atskiruose regionuose.
Dalyvaudama tarybos veikloje, Lietuva koordinuotų bei rengtų sprendimų projektus dėl branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo, radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, kas yra „labai aktualu Lietuvai“.
Ministras pažymėjo, kad narystei reikėtų įdarbinti papildomą darbuotoją Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie tarptautinių organizacijų Vienoje ir institucijose Lietuvoje. Tam reikėtų 429 tūkst. eurų, kurie būtų numatyti valstybės biudžete.
„Kelkime kandidatūrą, nematau, kodėl turėtume nekelti kompetencijos. Turėtume ją turėti“, – iniciatyvai pritarė premjerė Ingrida Šimonytė.
Austrijos sostinėje Vienoje įsikūrusi TATENA siekia, kad atominė energija pasaulyje būtų naudojama taikiai ir naudingai žmonijai, pasisako prieš jos naudojimą kariniams tikslams.
