Geležinkelio vėžė nuo Ukrainos iki Lietuvos sienos – mažai tikėtina, kad ji bus nutiesta

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius aiškina, kad Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus šią savaitę paviešintas siūlymas nutiesti 300 kilomtetrų plačią vėžę nuo šiaurinės Ukrainos sienos per Lenkiją iki Lietuvos yra diskutuojamas nuo karo pradžios, tačiau susitikimo Kyjive metu jis buvo atgaivintas. Pasak jo, diskusijose tarp Ukrainos ir Lietuvos siekiama išsiaiškinti, koks būtų geriausias būdas išvežti produkciją iš Ukrainos ir atnaujinti susisiekimą su ja.

Siūlymas nutiesti 300 kilomtetrų plačią vėžę nuo šiaurinės Ukrainos sienos per Lenkiją iki Lietuvos yra diskutuojamas nuo karo pradžios.<br>G.Bitvinsko asociatyvioji nuotr.
Siūlymas nutiesti 300 kilomtetrų plačią vėžę nuo šiaurinės Ukrainos sienos per Lenkiją iki Lietuvos yra diskutuojamas nuo karo pradžios.<br>G.Bitvinsko asociatyvioji nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ignas Dobrovolskas, ELTA

Jun 11, 2022, 10:02 AM

„Galiu pasakyti, kad kalbėjęs esu ir su mūsų ambasadoriumi, ir su Ukrainos ambasadoriumi, tai šis klausimas aptartas buvo jau ir tarp Ukrainos bei Lenkijos aukščiausiu lygiu. Pats projektas, žinant Baltarusijos situaciją ir režimą, ekonominiu požiūriu būtų patrauklus, bet žinant įvairias aplinkybes ir tai, kad karas kažkada baigsis bei kažkada režimų neliks, jis sunkiai tikėtinas“, – teigė K. Starkevičius.

Konservatorius mano, kad nėra didelės galimybės, jog projektas būtų įgyvendintas, nes yra tiek galvojama apie alternatyvius gabenimo būdus, tiek yra laukiama, kaip pasikeis karo situacija Ukrainoje.

„Mažai tikėtina, kad toks projektas bus įgyvendintas, nes vis tiek visi lauks, kaip išsispręs situacija, ir dabar vyksta derybos, o patys ukrainiečiai didesnę perspektyvą mato per Odesą, savo uostus, jų grūdų terminalai ten ne visi dar yra subombarduoti, jų centrai yra ir tai būtų greičiausias kelias“, – aiškino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Jis tvirtina, kad laukiama, jog dabar kažkokių būdu pajudėtų ledai Ukrainos grūdų klausimu, o Lietuvos ateičiai galimas projektas, tiesiant plačią vėžę, būtų perspektyvus. Anot politiko, į Klaipėdos uostą būtų galima iš Ukrainos gabenti ne tik grūdus, o tuo tarpu lenkų terminalai galėtų priimti tik 3–5 milijonus grūdų, nes jie neturi tam tinkamos logistikos.

„Lenkija nėra šalis eksportuojanti grūdus, ji didelius kiekius užsiaugina, bet turi stiprų žemės ūkį, stiprią gyvulininkystę ir praktiškai pas save suvartoja kelis milijonus grūdų, o likusį kiekį eksportuoja ir tuomet jiems užtenka turimų uostų“, – tvirtino Seimo narys.

K. Starkevičius mini, kad remiantis šiuo metu esančiais bandomaisiais projektais, Lietuvos geležinkeliais ruošiamasi gabenti kasdien po sąstatą grūdų, bet taip būtų iš Ukrainos išgabenta tik apie 1,5 mln. tonų grūdų. Anot jo, šiuo metu reikia kalbėti apie tai, ką galima išsivežti iš Ukrainos ir eksportuoti per Klaipėdos uostą, tačiau tranzitas per Baltarusiją nėra įmanomas.

„Ten Baltarusija, kad atsidarys, tai tikrai su režimu neprekiausime, net ir niekas nekalba. Čia tik Lukašenka gal norėtų“, – tvirtino parlamentaras.

Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus šią savaitę savo feisbuko paskyroje dalinosi mintimi, kad vienas geriausių būdų sprendžiant grūdų iš Ukrainos eksporto problemą, būtų 300 kilometrų plačios vėžės nutiesimas nuo šiaurinės Ukrainos sienos per Lenkiją iki Lietuvos. Tokia vėžė, jo manymu, sujungtų mūsų tebeturimą infrastruktūrą ir nutiestų saugią ekonominę liniją į Lietuvos bei Latvijos uostus. Šią mintį jis pateikė ir Seimo Ekonomikos komiteto vizito Kyjive metu, kuomet buvo susitikta su Ukrainos Aukščiausiosios Rados ekonomikos komitetu.

J. Pinskaus vertinimu, plati vėžė per Lenkiją leistų atsigauti Lietuvos krovos įmonėms, „Lietuvos geležinkeliui“, taip pat ir Klaipėdos uostui, o vežti į jį būtų galima net ir naftos produkciją. Taip pat, jo manymu, lėšų tokiam projektui galėtų skirti Europos Sąjunga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.