Vyriausybėje, Seimo Ateities ir Ekonomikos komitetuose svarstytos ir patvirtintos gairės formuotos tariantis su už aviacijos politiką atsakingomis institucijomis, sektoriaus asociacijomis ir kt. partneriais, savo pranešime skelbia ministerija.
Jame cituojamo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, įgyvendinus jose išdėstytą strategiją padaugės tiesioginių skrydžių į Lietuvą, bus praplėstos aviacijos paslaugos, bus efektyviai planuojami darbai ir investicijos.
„Gairės numato ateities technologijų diegimą ir žaliojo transporto siekius, taip pat tikslą didinti aviacijos sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką ir kurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų“, – teigia M.Skuodis. Jis teigia, kad gairėmis bus sutelktos visos aviacijos sektoriaus įstaigos bei įmonės, jos bus skatinamos bendradarbiauti.
Siekiama, kad iki 2030 m. Lietuvą tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti iš ne mažiau kaip 150 krypčių (2021 m. jų buvo 94), numatoma sukurti ir įgyvendinti naują oro susisiekimo skatinimo modelį, koordinuotai didinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo ir verslo krypties, žinomumą.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge šalis turėtų pakilti į 85 vietą – bent per 10 pozicijų, palyginti su 2019 m.
Taip pat iki 2030 m. siekiama aviacijos sektoriaus indėlį į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą padidinti nuo dabartinių 3 iki 5 proc. Tam planuojama toliau plėsti. Vilniaus ir Kauno oro uostų infrastruktūrą, sujungti juos „Rail Balticos“ geležinkelio linija, plėtoti orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas, didinti oro transportu gabenamų krovinių srautus.
Viliamasi, kad naujų galimybių taip pat suteiks nuo 2023 m. Lietuvos vežėjams planuojama atverti JAV rinka, tobulinama bepiločių orlaivių technologijų komercinio naudojimo teisinė aplinka.
Siekiant žaliojo kurso tikslų, Lietuvos oro uostuose bus mažinamas aviacijos poveikis aplinkai – planuojama mažinti orlaivių keliamą triukšmą, išmetamų teršalų kiekį. Oro uostų teritorijose numatoma plačiau naudoti hibridines ir elektrines transporto priemones, infrastruktūrą pritaikyti elektra ar vandeniliu varomiems bei hibridiniams orlaiviams.
Lietuvos oro uostuose keleivių srautas per pusmetį išaugo penkis kartus
Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas išaugo beveik penkis kartus, skrydžių – du kartus. Krypčių pasiūla nuo 80 išaugo iki 98, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai.
Pirmojo pusmečio rodikliai pralenkė geriausias prognozes, sako laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.
„Metus pasitikome pozityviai – vis daugiau valstybių atsisakė keliautojams taikomų COVID-19 ribojimų: testų, saviizoliacijos. Šios tendencijos leido prognozuoti žymų sektoriaus atsigavimą, vis dėlto net geriausios prognozės buvo pralenktos“, – pranešime sakė A.Stikliūnas.
Įsibėgėjus aviacijos vasaros sezonui Lietuvos oro uostai atnaujino šių metų keleivių ir skrydžių srautų prognozę, pagal kurią šiemet keleivių skaičius turėtų siekti 4,7 mln.
„Metų pradžioje vyravęs pagerėjimas leido prognozuoti, jog keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose turėtų siekti iki 4,4 mln. srautą, o skrydžių – iki 49,5 tūkst. Tačiau aviacijos atsigavimą pakeitus augimui prognozuojame, kad per Lietuvos oro uostus šiais metais keliaus jau net apie 4,7 mln. keleivių, aptarnausime daugiau nei 50 tūkst. skrydžių“, – pasakojo A.Stikliūnas.
Šiemet per pusmetį aptarnauta daugiau nei 2,3 milijono keleivių, 24 tūkst. skrydžių, pergabenta apie 9,9 tūkst. tonų krovinių.
Pirmąjį 2021-ųjų pusmetį šalies oro uostuose keleivių skaičius siekė 479,2 tūkst., aptarnautų skrydžių – 11,2 tūkst., krovinių – 9,7 tūkst. tonų, o per visus metus – beveik 2,5 mln. keleivių (37 proc. daugiau nei 2020 metais), daugiau nei 34 tūkst. skrydžių (15 proc. daugiau) ir 20 tūkst. tonų krovinių (3 proc. daugiau).
Aukštos degalų kainos poveikio skrydžių paklausai neturės
Aukštos naftos ir degalų kainos antrąjį šių metų pusmetį neturės poveikio skrydžių paklausai, o keliautojų srautas kitais metais gali sugrįžti į ikipandeminį lygį, sako A.Stikliūnas.
„Tiek didžiosios Europos organizacijos, tiek oro bendrovės, prognozuoja, kad naftos kainos kardinaliai nepasikeis ir aviacinių degalų rinkoje antrą pusmetį tikrai neįvyks lūžio taškas. Tikėtina, kad degalų kainos išliks aukštame lygyje. Bet vertinant paklausos tendencijas, ženklios įtakos bent jau šiais metais neturėtų būti“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A.Stikliūnas
„Iš pirmojo pusmečio rezultatų matome, kad tiek infliacija, tiek ženklios degalų kainos didelės įtakos paklausai neturėjo – atsistatymas vis dar vyksta labai sparčiai“, – pridūrė jis.
„Žvelgiant į šias tendencijas ir remiantis mūsų prognozėmis, yra tikimybė, kad 2023 metais bendrai metinis keliautojų srautas gali sugrįžti į 2019 metų lygį“, – teigė laikinasis LOU vadovas.
Pasak A.Stikliūno, pasiruošimui 2023 metais dabar skiriama daugiausia dėmesio – norima didinti skrydžių skaičių, priimti naujų darbuotojų.
„Darome namų darbus 2023-iesiems metams. Tai apima ir skrydžių skatinimo strategiją, veiklos strategiją, taip pat ir darbuotojų strategiją. Augsime kartu ir kaip organizacija žmogiškųjų išteklių prasme, ieškosime darbuotojų į įvairias pozicijas“, – teigė LOU vadovas.
A.Stikliūno teigimu, šalies oro uostai yra tarp lyderiaujančių Europoje – antrąjį pusmetį taip pat tikimasi išlaikyti augimą.
„Žvelgiant į trečiąjį šių metų ketvirtį pagal pasiūlytų vietų skaičių orlaivyje prognozuojama, jog Lietuva Baltijos šalyse bus pirmoje vietoje, Šiaurės Europos šalyse – antroje vietoje bei bendrai Europos Sąjungoje – aštuntoje vietoje“, – teigė LOU vadovas.
A.Stikliūnas teigė nemanantis, jog Europos aviacijoje būtų atnaujintos griežtos COVID-19 valdymo priemonės.
„Viena ar kita šalis gali įvesti tam tikrus ribojimus, bet taip globaliai, kaip buvo, mes neprognozuojame, kad galėtų įvykti. Žvelgiant į visą situaciją Europoje ir geopolitines aplinkybes, aviacija kaip tik skatina ekonomiką, tai nemanau, kad šalys imsis drastiškų priemonių tai stipriai riboti vėl iš naujo, nes tai yra vienas iš ekonomikos variklių“, – kalbėjo LOU vadovas.
Pasak jo, šiandien skrydžių bendrovės patiria ikipandeminio laikotarpio problemų, kai trūko įgulų ir orlaivių.
„Oro bendrovėms yra ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir operaciniai iššūkiai – orlaivių trūkumas, orlaivių komponentų, detalių trūkumas“, – teigė A.Stikliūnas.
„Tų neapibrėžtumų yra labai daug, bet esami rezultatai rodo, kad aviacija stipriai atsistato“, – pridūrė jis.
