D. Kreivys: Lietuva nesunkiai galėtų sumažinti dujų vartojimą 15 proc.

Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

D.Kreivys.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Kreivys.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 20, 2022, 1:38 PM, atnaujinta Jul 20, 2022, 2:53 PM

ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

„Rusija mus šantažuoja. Rusija naudojasi energija kaip ginklu, todėl bet kokiu atveju – ar rusiškų dujų tiekimas būti smarkiai sumažintas, ar visiškai nutrauktas – Europa turi būti pasiruošusi“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Lietuvai nekiltų sunkumų įvykdyti Europos Komisijos rekomendaciją sumažinti gamtinių dujų vartojimą, jeigu jų trūktų artėjančią žiemą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Didžiausia diskusija yra dėl tų 15 proc. susimažinimo dujų vartojimo, bet susimažinimas, kuris gali būti reikalaujamas įvykus nenumatytam įvykiui, ne šiaip bet kada, o kai yra kritinė situacija“, – trečiadienį sakė D.Kreivys, komentuodamas Europos Komisijos (EK) planą paprašyti Europos Sąjungos šalių sumažinti šildymą, kad Bendrija atlaikytų žiemą, jeigu negautų dujų iš Rusijos.

Anot ministro, Lietuva dujų vartojimą 15 proc. sumažintų Vilniaus šildymui skirtas dujas pakeitusi mazutu, be to, jau pastebima, kad dujų vartojimą mažina ir verslas.

„Lietuva, vaizdžiai sakant, šiandien naudoja dujų 22 laivus, 15 procentų – trys laivai, iš tų trijų laivų, jeigu mažinti, tai pusantro laivo yra Vilniaus šildymui dujomis. Mes juos keičiam į mazutą, tai automatiškai jau mažėjimas yra“, – sakė D.Kreivys.

Energetikos ministras sako, kad taupant dujas nereikės šalti patalpose, o esant reikalui jų tiekimas pirmiausiai būtų užtikrintas svarbiausiems valstybei vartotojams – maisto pramonės ir strateginėms bendrovėms.

„Visi vartotojai suskirstyti į tris kategorijas: visi buitiniai vartotojai yra aukščiausioje kategorijoje su pirmo būtinumo, ar tai būtų kepyklos, ar paukštynai, ar kiti vartotojai, jie automatiškai turi pirmenybę. Toliau eina strateginės įmonės, o gale – įmonės, kurios nėra taip labai strateginės ir priklausomos tiesiogiai nuo dujų, gali pasikeisti alternatyviomis rūšimis“, – kalbėjo ministras.

D.Kreivio teigimu, Lietuva palaiko EK pasiūlymą mažinti gamtinių dujų vartojimą.

„Reglamentas iš esmės nieko nekeičia, mes jį palaikome, o kiti dalykai, kaip saugyklų užpildymas, mums yra priimtini – manome, kad tai reikalinga Europos energetiniam saugumui“, – teigė D.Kreivys.

Ministras sutinka, kad Lietuva gali pajusti didžiausių, pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos sulėtėjimą dėl gamtinių dujų trūkumo.

„Mes matome, kad jau dabar įtaką jaučia visos Europos pramonė, nes aukštos energetinių išteklių kainos kelia infliaciją, mažina piliečių įperkamumą prekių, o tai automatiškai atsiliepia gamybai ir visai ekonomikai“, – sakė D.Kreivys.

V. Sinkevičius: reikia ne tik ieškoti daugiau dujų, bet ir pradėti jas taupyti

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Europos Komisijos rekomendacija Bendrijos šalims per aštuonis mėnesius sumažinti dujų vartojimą 15 proc. yra „laikinas, bet savalaikis žingsnis“, leisiantis išgyventi žiemą be rusiškų dujų.

„Rusija neabejotinai ruošia Europai eilinę dujų sumažinimo arba nutraukimo dovanėlę žiemai. Iliuzijų, kad gali būti kitaip, nėra. Viso rusiškų dujų kiekio šiandien pakeisti nerusiškomis neįmanoma, todėl šiandien reikia ne tik ieškoti daugiau dujų, bet ir pradėti jas taupyti“, – BNS trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Pasak eurokomisaro, valstybės taupyti kol kas raginamos savanoriškai, tačiau paskelbus ekstremalią situaciją, rekomendacijos taptų privalomos visoms ES narėms.

„Jei su dujų trūkumu susidurtų viena ar kelios šalys, Komisija imsis koordinuoti papildomą dujų tiekimą iš didesnes atsargas turinčių šalių, kaip tai įvyko Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Pandemija buvo valdoma solidariai, dujų krizė irgi turi būti valdoma solidariai“, – sakė eurokomisaras.

Pasak V.Sinkevičiaus, prevenciškai nesiimant veiksmų dėl dujų trūkumo blogiausiu scenarijumi Bendrijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktų 1,5 proc.

„Taip, dujų krizė nėra malonu, bet palyginti su tuo, kas vyksta Ukrainoje, tai tik mažas nepatogumas“, – pabrėžė eurokomisaras.

V.Sinkevičiaus teigimu, blogiausio scenarijaus atveju Komisija Lietuvos prašytų dujomis dalintis su Baltijos regiono valstybėmis.

„Lietuvoje esantis SGD terminalas esant kritinei situacijai galėtų tapti viso regiono energetinio saugumo garantu“, – teigė eurokomisaras.

Pasak V.Sinkevičiaus, šią dujų krizę Baltijos šalys galėtų išnaudoti spartindamos elektros tinklų sinchronizavimą su Europos tinklais.

„Tikrai žinau, kad Lietuva čia yra neblogai pasiruošusi, tačiau būtina, kad ir Latvija su Estija judėtų sparčiau. Manau, kad tam dabar yra palankus politinis momentas“, – sakė eurokomisaras.

Pasak jo, šiuo metu ES dujų saugyklos yra užpildytos 63 proc., o 80 proc. tikslas tikriausiai bus pasiektas net be rusiškų dujų.

„Dujų tiekimas į ES diversifikuojamas: suskystintų gamtinių dujų importas išaugo 60 proc. – JAV tapo viena pagrindinių SGD tiekėjų Europai, taip pat pasirašyti memorandumai su Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu, o importas vamzdynais iš Norvegijos išaugo 8 proc., iš Kaspijos jūros – 70 proc.“ – aiškino EK narys.

V.Sinkevičiaus teigimu, nors trečiadienį paskelbtos EK dujų krizės gairės yra patariamojo pobūdžio, ES valstybės jas turėtų įgyvendinti nelaukdamos, kol jos taps privalomos.

„Dabar saugyklos yra neblogoje situacijoje ir tas dujų kiekis didėja, bet mes turime turėti kuo didesnį buferį ir ateinančiai žiemai, kad nepasitiktume su visiškai nutrauktu tiekimu iš Rusijos ir visiškai tuščiomis saugyklomis. Dėl to rekomendacijas raginama įgyvendinti nelaukiant krizinės situacijos“, – pabrėžė eurokomisaras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų