Pragiedrulių ekonomikos padangėje nematyti: štai kaip gyvensime artimiausiu metu

Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių, ekonomistų nuomonės skiriasi vien dėl to, ar sąstingis atėjęs, ar pasaulis tik žengia į recesiją. Jau ir Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuktelėjo 0,4 procento.

Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>Nuno Alberto/unsplash.com nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>Nuno Alberto/unsplash.com nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Artimiausių mėnesių ekonomikos padangėje neregėti pragiedrulių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 5, 2022, 10:45 AM

Net Kinijos, kurios ekonomikai Vakarų sankcijos Rusijai greičiau naudingos nei nuostolingos, BVP augimas beveik sustojęs, nors ankstesniais laikais kinams ir 6 proc. prieaugis atrodydavęs per menkas.

Žinoma, Kinijos ekonomikos negalavimo priežastis kitokia nei Vakarų šalių – jai didžiausią neigiamą įtaką daro nulinės tolerancijos koronavirusui politika, dėl kurios uždaromi miestai, įmonės, o gyventojai neišleidžiami net iš namų.

Lietuviams kinų ekonomikos bėdos galėtų ir nerūpėti, nes eksportas į jų šalį smukęs 90 proc., tačiau Kinija labai svarbi Vakarų Europos, ypač Vokietijos, kurios pramonei Lietuva tiekia daug komponentų, prekybos partnerė.

Paklausos Kinijoje smukimas mažins ir taip buksuojančios vokiečių gamybos apsukas, o tai atsilieps ir Lietuvai.

Tiesa, ekonomikoje neigiami reiškiniai gali duoti ir šiek tiek naudos. Tokia ir yra išvirkščioji Kinijos sąstingio pusė: didžiausiam pasaulio fabrikui reikia mažiau žaliavų, todėl pastaraisiais mėnesiais jau pigo juodieji ir kiti metalai.

Tačiau tai esmingai dar nemažina didžiausios Vakarų šalių ekonomikos bėdos – milžiniškos infliacijos.

Laukti, kol lėtėjanti ekonomika savaime pristabdys kainų augimą, neketina ir Europos centrinis bankas (ECB), neseniai 0,5 proc. padidinęs pagrindines palūkanų normas, o tai dvigubai daugiau, nei tikėjosi ekonomistai.

Ši priemonė skirta tramdyti milžinišką infliaciją, kuri euro zonoje birželio mėnesį siekė 8,6 proc., – neregėtai didžiulė Vakarų Europai, nors Lietuvoje, kai šis rodiklis šovė iki 20,8 proc., apie europinį kainų augimo lygį dabar būtų galima nebent svajoti.

Ekonominio efekto sulaukta jau vien paskelbus ECB sprendimą – su JAV doleriu susilyginusio euro kursas akimoju šoktelėjo. Tai naudinga euro zonos šalims, nes mažiau reikia mokėti už pasaulio rinkose doleriais įkainotą naftą, kurą, metalus, kitas žaliavas.

Bet atitinkamai pabrango ir į trečiąsias šalis eksportuojama ES gamintojų produkcija.

Euro stiprėjimas dolerio atžvilgiu gali būti ir trumpalaikis, jei tolesnio palūkanų normų kėlimo griebtųsi ir JAV Federalinių rezervų sistema.

Ekonomistų nuomone, tokias palūkanų lenktynes ES sunkiai ištvertų, nes jos narių ekonomikų būklė gerokai skiriasi, o svarbiausia, kad infliacija daug labiau nei JAV priklauso nuo kuro kainos.

Žinoma, ECB palūkanų normas kelia pirmiausia siekdama, pabranginus skolinimąsi, sumažinti prekių ir paslaugų paklausą ir taip spausti jų tiekėjus bent jau nedidinti kainų.

Tikslas – pamažu artėti prie pageidaujamos 2 proc. lygio infliacijos. Tai būtų puiki žinia, bet reguliavimo priemonės dažniausiai vieną ligą gydo, o kitą skatina.

Padidintos palūkanų normos stabdo ekonomikos augimą, nes brangsta paskolos ir verslui, ir gyventojams. Tai nekenkia ekonomikai, kai ji sparčiai auga ir vengiant perkaitimo naudinga ją vėsinti. Bet dabar ES šalių ūkis vis lėtėja.

Ekspertų vertinimu, ECB sprendimas, nors ir kilstelės „Euribor“ tarpbankines palūkanų normas, kurios tiesiogiai brangina skolinimąsi, didelės įtakos nei lietuvių vartojimui, nei nekilnojamojo turto (NT) sektoriui neturės.

Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, vidutinė negrąžinta paskola šalyje sudaro apie 50 tūkst. eurų ir 0,5 proc. išaugus palūkanoms mėnesio išmoka bankui padidėtų 12 eurų. Todėl LB vadovas G.Šimkus ragina Vyriausybę neatsisakyti planų įvesti visuotinį NT mokestį ir dar siūlo apmokestinti jį progresiniais tarifais.

Dabartinis paskolų brangimas gal ir neatrodo bauginantis, bet ECB gali tęsti palūkanų didinimo politiką, o „Euribor“ pakilus 1 proc., už 50 tūkst. eurų skolą bankui tektų mokėti jau 24 eurais daugiau.

NT plėtotojai taip pat dar nemano, kad 0,5 proc. padidintos palūkanų normos stabdys šį verslą, tik tolesnis paskolų brangimas jau gali būti kliūtis statyboms.

Mat didesnę pusę naujo būsto lietuviai įsigyja savomis lėšomis, neimdami paskolų. Kai infliacija įsisiautėja, žmonės nori apsaugoti santaupas investuodami į NT.

Kita vertus, paskolos brangsta ir verslui, o įmonės, bijodamos dar ir prognozuojamos recesijos, gali stabdyti plėtrą, atidėti investicijas geresniems laikams.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis per mėnesį smuko 1 proc. ir nukrito iki minusinių 12 proc., tai atsiliepė ir iki šiol vis augusiai mažmeninei prekybai – birželį parduota 1,2 proc. mažiau prekių nei gegužę.

Prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius dabar daugiausia nulemia rekordinė infliacija ir Europos Sąjungai gresianti recesija.

Tačiau kartu ekonomistai pabrėžia, kad Lietuva daug geriau nei per 2009 metų krizę pasirengusi ekonominiams iššūkiams.

Regis, tai patvirtina ir naujausi statistikos duomenys – per pastarąjį pusmetį bankrutavo beveik 600 įmonių, bet įsisteigė 8 tūkst. ir tai vienas geriausių verslo aktyvumo rodiklių. Lietuvos valdžios skola viena mažiausių ES ir sudaro 42,8 proc. BVP.

Vadinasi, Lietuva dar turi nemažų galimybių silpninti infliacijos poveikį gyventojų pajamoms ir palaikyti šalies ūkio gyvybingumą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.