Geras gyvenimas užliūliavo – lietuviai praranda geidžiamiausių darbuotojų statusą

Lietuviai nuo seno garsėjo, kaip darbšti tauta, nebijanti fiziškai sunkių darbų. Tačiau verslininkai jau kurį laiką pastebi, kad vis sunkiau rasti darbuotojų, o kai kuriuose sektoriuose lietuvių vietas vis dažniau užima atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos, Rumunijos ir kitų šalių.

Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 28, 2022, 7:48 AM

Švedijoje 10 metų fasadų apdailos darbus atliekančioje lietuvių įmonėje „Kovenda“ dar šių metų pradžioje dirbo vien lietuviai. Juos viliojo skandinaviški atlyginimai ir darbo kultūra. Tačiau šiuo metu jau 30–40 proc. įmonėje dirbančių statybos meistrų yra atvykę iš kitų šalių: Rumunijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Lenkijos ir kt.

„Turbūt pirmiausia reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuvoje darbo sąlygos pastaraisias metais vis gerėjo, todėl statybose dirbantys meistrai yra susigyvenę su privalumais, kurių kaimyninių šalių gyventojai dar nėra pajutę.

Ieškodami darbuotojų vis labiau imame vertinti ne tik profesionalumą ir patirtį, tačiau ir tokius minkštuosius įgūdžius kaip lojalumas, patikimumas, ilgalaikio tikslo turėjimas. Statybose kasdien atvykti į darbą yra taip pat svarbu, kaip ir bet kuriame kitame darbe, nors kartais pasitaiko galvojančių kitaip.

Vidinei motyvacijai užtikrinti labai svarbu sau atsakyti į klausimą „kodėl darau tai, ką darau?“. Lietuvos darbo rinkoje vis sunkiau specialistų, turinčių šias savybes, todėl trūkstant darbuotojų imame žvalgytis į kitas šalis“ , – pokyčius darbo rinkoje komentuoja įmonės veiklos vadovė Rita Kucinienė.

Trūksta motyvacijos

Kuo darbuotojai iš Rumunijos, Ukrainos ar Baltarusijos sužavi darbdavius?

„Visų pirma, darbo turėjimas jiems vis dar yra vertybė, kuri užtikrina visos šeimos stabilias pajamas. Lietuvaičiai dažnai neįvertina, kad turėti darbo statybose ištisus metus be pertraukų yra tikra vertybė ir finansiškai labiau apsimoka.

Pastebime, kad vis dar gajus principas „šiandien uždirbu ir man gerai“, o apie kasmet ateinančią žiemą, kai darbai Lietuvoje dažnai sustoja, tiesiog negalvojama. Švedijoje, kur darome fasadus, darbai statybų sektoriuje vyksta ištisus metus, pasirūpiname ir darbuotojų komfortu šaltuoju metų laiku, suteikiame specialius drabužius, pastoliai yra dengiami ir šildomi. Lietuviai ne visada įvertina tokius privalumus“, – tikina R.Kucinienė.

Iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Rumunijos ir kitų šalių atvykę darbuotojai labiau linkę prisitaikyti, persikvalifikuoti, mokytis naujų dalykų. Pavyzdžiui, darbuotojui, kurio šeima kraustosi iš Ukrainos į kitą šalį, yra didelė vidinė motyvacija dirbti, siekti geriausių rezultatų ir taip užtikrinti artimųjų gerovę.

„Pasitaiko, kad darbuotojų, kurie neturi tokio aiškaus ilgalaikio tikslo, motyvacija pasibaigia kartu su darbo savaite ir ieškoma lengvų pramogų vakarais, kurios padeda atsipalaiduoti, deja, dažnai kliudo efektyviai dirbti“, – sako įmonės atstovė ir pabrėžia, kad atsakingiems darbuotojams jų durys visada atviros.

Geras gyvenimas užliūliavo

Organizacijų ugdymo, psichologijos ekspertė, konsultacijų bendovės „Vanagė“ vadovė Rima Vanagė mano, kad tokie pokyčiai darbo rinkoje yra natūralūs, nes ji nuolatos keičiasi.

„Kai įstojome į ES, atsidarė sienos ir atsivėrė keliai į tarptautines rinkas, lietuviams reikėjo išsikovoti vietą jose, reikėjo parodyti savo privalumus, būti darbštesniems, lankstesniems už kitus, todėl jie daugiau ir stengėsi. Lietuviai tapo vertinami kaip labai darbštūs, lakstūs, reiklūs, iniciatyvūs, išmanantys technologijas, greitai besimokantys. Apie tai buvo daug kalbama ir rašoma, pradėjome tuo tikėti.

Smegenys sako: aš geriausias, man nebereikia tobulėti. Geras gyvenimas ir pasiektas komfortas mus užliūliavo. Tai nereiškia, kad lietuviai tapo išpuikę ar blogesni, tiesiog rinka nestovi, atsiranda alkanesnių, tokių pat gabių, kurie konkurencinėje kovoje gali pasirodyti ne ką blogiau už mus, o kai nustojame tobulėti, jie mus aplenkia“, – savo požiūriu dalijasi ekspertė.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje darbo rinkoje atsirado daug ukrainiečių, kurie ne ką mažiau darbštūs, ne ką mažiau protingi už lietuvius. Jie labai veržlūs, pasiryžę imtis bet kokio darbo ir jie užima laisvas vietas.

Lietuviai nepražus

Kokia gi ateitis laukia komforto užliūliuotų lietuvių darbininkų? Ekspertė įsitikinusi, kad lietuviams būdingas gajumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių situacijų padės surasti savo vietą darbo rinkoje.

„Jei vienoje darbo rinkos srityje prarasime pozicijas, pavyzdžiui, ten, kur reikia daug dirbti fiziškai, vadinasi, rasime savo vietą kitoje. Pažiūrėkite, kokį proveržį pastaraisiais metais padarė biotechnologijų, fintech, hitech ir panašios sritys. Pažiūrėkite, kiek startuolių kuriasi. Viskas mums bus gerai“, – optimistiškai nusteikusi organizacijų ugdymo ekspertė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.