Buvę premjerai bado pirštais į padarytas klaidas: kas kaltas, kad už elektrą mokame brangiai?

Buvę premjerai vieni kitiems laido kritikos strėles dėl susiklosčiusios Lietuvos energetikos situacijos. Praeityje buvo padaryta daug klaidų, dėl kurių šiuo metu šalis nepasigamina reikiamo elektros energijos kiekio, kalti ir patys politikai, kurie niekaip nesusitaria ir atėjus į valdžią vis nubraukia senosios pradėtus sprendimus, viską bando daryti iš naujo, todėl niekur į priekį ir nejudame, teigė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėję politikai.

Buvę premjerai vieni kitiems laido kritikos strėles dėl susiklosčiusios Lietuvos energetikos situacijos.<br>Lrytas.lt koliažas.
Buvę premjerai vieni kitiems laido kritikos strėles dėl susiklosčiusios Lietuvos energetikos situacijos.<br>Lrytas.lt koliažas.
Buvę premjerai vieni kitiems laido kritikos strėles dėl susiklosčiusios Lietuvos energetikos situacijos.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Buvę premjerai vieni kitiems laido kritikos strėles dėl susiklosčiusios Lietuvos energetikos situacijos.<br>I.Danieliūtės nuotr.
A.Butkevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Butkevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Kubilius.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Kubilius.<br>D.Umbraso nuotr.
G.Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
G.Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2022-09-24 17:59

Naujos atominės elekrinės reikėjo ar ne?

Europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, Lietuva liko be savo gaminamos elektros dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, viena iš stojimo į Europos Sąjungą (ES) sąlygų buvo Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo bloko uždarymai. Vėliau norėta atominės energetikos kelią tęsti, pastatyti naują atominę elektrinę šalia senosios, mat tai, kaip teigė A.Kubilius, būtų buvę 30 proc. pigiau, nei statyti plyname lauke. Visgi toks planas neišdegė.

„2012 m. pabaigoje dėl politinio įkarščio artėjant Seimo rinkimams, Kremliaus vykdyto hibridinio karo ar kitų priežasčių didžioji dalis to meto opozicijos parengė referendumą prieš norėtą statyti naują atominę elektrinę.

Dabar svajojame, kad suomiai pasistatytų savo elektrinę ir išgelbėtų Šiaurės ir Baltijos regionus. Vietoj to galėjome turėti savo elektrinę, tada nereikėtų laukti suomių ir nebūtume turėję šalia savęs Astravo atominės elektrinės. Ir dabar elektra būtų pigesnė.

Mes pralaimėjome. Paskutinį dešimtmetį pasidavėme Kremliaus planams ir likome be savo generuojamos elektros energijos. Dabar Vladimiras Putinas vykdo karą prieš visą Europą, stengiasi sukelti kiek įmanoma daugiau nepasitenkinimo ir politinio triukšmo. Matome, kad Lietuvoje opozicija į tai neria ir su didžiuliu smagumu jau svarsto penkias interpeliacijas.

Ar mes esame pajėgūs įgyvendinti energetinę strategiją neleisdami Kremliui mūsų destabilizuoti?“ – kėlė klausimą A.Kubilius.

Tačiau Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius metė kritikos strėlę atgal, neva iš tiesų A.Kubiliaus pirmininkavimo laikotarpiu buvo pasiduota hibridinei rusų kovai.

„Kai 2012 m. parėmėme valdžią, tuo metu pirkome 70 proc. „Gazprom“ gamtinių dujų ir, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, mokėjome didžiausią kainą – 530 dolerių už 1 tūkst. kub. metrų. Mano kadencijai baigiantis jau pirkome tik 30 proc. „Gazprom“ dujų. Tai kas atstovavo Kremlių?“ – rėžė politikas.

Anot jo, atominės elektrinės statymas nebūtų buvusi išeitis. „Hitachi“ siūlyta statyti elektrinė būtų Lietuvai atsiėjusi keletą milijardų dolerių ir neaišku, ar šalis būtų pajėgi tokias sumas sumokėti.

„Pavyzdžiui, Jungtinėje karalystėje „Hitachi“ rengė du projektus, bet statybos buvo nutrauktos, nes jos kainos smarkiai išaugo“, – paminėjo A.Butkevičius.

A.Kubilius taip pat stebėjosi, kodėl Lietuva vis dar nėra atsijungusi nuo BRELL tinklo, neva tik daug kalbama, bet nieko nesiimama.

Tam pritarė ir Lietuvos regionų partijos narys Gediminas Kirkilas: „Energetikos ministras Dainius Kreivys opozicijoje buvo labai aktyvus, bet dabar nutilo. Kodėl tas projektas sustojo?“

Kaltina konkurenciją ir nesusikalbėjimą

Visgi A.Butkevičius neneigė, kad rusai nuolat stengiasi pakišti koją. Jis priminė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas, kada rusai net kreipėsi į UNESCO, sakydami, kad projektą reikia stabdyti, nes statybos gali pakenkti paveldo teritorijai.

„Tada UNESCO rašo mums, mes aiškiname jiems, kad tai netiesa. Rusai visada trukdo. Pavyzdžiui, kad ir tiesiant kabelį iš Švedijos į Lietuvą rusai buvo vienu metu užtvėrę jūroje kelią, kur turėjo būti tiesiamas kabelis“, – dar vieną atvejį paminėjo A.Butkevičius.

Tačiau, jo manymu, vis dėlto prie to, kad Lietuva nepasigamina reikiamo kiekio elektros energijos, daug prisideda ir šalies politikų tarpusavio konkurencija.

„Mano, kaip Ministro Pirmininko, kadencijai baigiantis Seimui buvo pasiūlytas vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybų projektas.

Pagrindinė problema, kad valdžios keičiasi, o atėję nauji sako, kad ankstesni valdė ne taip. Vyksta nesveika konkurencija. Dabar tarp šios Vyriausybės projektų vėl matau grįžusį mano vėjo jėgainių jūroje projektą.

Nesu interpeliacijų šalininkas, bet turime problemą – nesusikalbėjimą tarp opozicijos ir pozicijos. Ne kartą opozicija siūlė žodžiu ir raštu, ką reikėtų daryti. Bet visada išgirstame: nesikiškite, mes patys žinome, susitvarkysime. Bet kai per du mėnesius nėra nieko pasiūloma, tada bandoma valdžios aktyvumą paskatinti kitomis priemonėmis – interpeliacijomis, nors jos naudos neduoda niekam – ir užima daug laiko, ir įneša dar daugiau emocijų. Daug geriau būtų susėsti prie vieno stalo ir pasikalbėti, bet šį barjerą dėl asmeninių reikalų, politikų užsipyrimo ar kitų priežasčių peržengti sunku“, – aiškino A.Butkevičius.

G.Kirkilas tik paantrino A.Butkevičių: „Jis yra teisus. Keičiantis valdžioms atsiranda keistas pavydas, prasideda destrukcija, peržiūrėjimai, komisijų kūrimai. Estų, švedų politikai sutaria, valdžios keičiasi, bet projektai toliau juda, o Lietuvoje visi kažkodėl skuba daryti revizijas ir būtent energetikos projektuose. Vieninteliai tęstiniai projektai buvo tik įstojimas į ES ir NATO. Štai kur yra pagrindinė problema.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?