„Pagal duomenis, kuriuos dabar matau, infliacijos procesai euro zonoje intensyvėja, infliacijos prognozė vidutiniu laikotarpiu yra didesnė, negu pinigų politikos tikslas. Ant stalo matau keletą galimybių, iš kurių mažiausias yra 50 bazinių punktų“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Kaip pažymėjo ECB Valdančiosios tarybos narys, būtent tuo metu turimi infliacijos duomenys bus vienas iš esminių veiksnių, lemiančių, kiek sparčiai reikėtų kelti palūkanų normas.
„Nenustebsiu, jeigu mes euro zonoje vėl matysime didesnę infliaciją. Taip pat yra lūkesčių, darbo rinkos rodikliai, mėnesiniai ekonominio aktyvumo rodikliai taip pat yra svarbūs galvojant apie sprendimą“, – akcentavo jis.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad šiuo metu ECB laikosi nuostatos, kad konkretūs pinigų politikos sprendimai priimami kiekviename posėdyje atskirai.
„Tiksliau apie patį skaičių būtų galima kalbėti spalio antroje pusėje, kai tie duomenys būtų prieinami, matomi. Nes pagrindinis pinigų politikos principas dabar yra – sprendimai daromi kiekviename susitikime, pagal duomenis, kurie prieinami to konkretaus susitikimo metu“, – tvirtino G.Šimkus.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas tuomet taip pat pakėlė 75 baziniais punktais.
Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro 0,75 proc.
Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m.
Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio.
Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch.Lagarde.
Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.
