Prognozes atnaujinęs Lietuvos bankas (LB) šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės nekeičia, kadangi pastebimai suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja reikšmingai geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai. Šiemet ekonomika turėtų augti 2,1 proc., tačiau 2023 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 0,9 proc.
„Šių metų pirmo pusmečio augimas buvo šiek tiek geresnis, negu tikėjomės prieš tai. Tačiau antras metų pusmetis bus šiek tiek prastesnis. Ir tai veikia, kaip vienas kitą kompensuojantys veiksniai. Tačiau 2023 m. prognozė reikšmingai peržiūrima žemyn, yra bloginama“, – teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Tai daugiausiai susiję su prastesne namų ūkių vartojimo raida“, – aiškino jis.
Nepaisant lėčiau augančios ekonomikos, darbo rinkoje vis dar jaučiamas darbuotojų stygius, o nedarbas sumažėjo iki 5,2 proc., pažymima LB apžvalgoje. Trūkstant darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, nors ir lėtesniu tempu nei pastaruosius kelerius metus. Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas sieks 12,7, o 2023 m. – 8,7 proc., jei minimalioji mėnesinė alga (MMA) kitais metais būtų didinama, kaip šiuo metu siūloma, 15 proc.
Nors infliacija pastaruoju metu slops, ji išliks pakankamai aukšta
Nors kainų augimo tempas, anot LB valdybos pirmininko, jau artėja prie savo viršūnės, kartu jis pažymi, kad greito infliacijos kritimo tikėtis nereikėtų. Šiemet metinė infliacija, anot LB, sieks 18,3 proc., tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet infliacijos rodiklis turėtų sudaryti 8,4 proc.
„Gera žinia tik ta, kad, matome, jog infliacija vis dar yra didelė, bet jos augimas pradeda slopti ir darome išvadą, kad esame kažkur arti infliacijos piko“, – sakė G.Šimkus.
Kaip ir anksčiau, anot jo, infliaciją labiausiai lemia aukštos energijos kainos, tačiau, kaip pastebi LB vadovas, mažesne apimtimi.
„Jei anksčiau tiesmukai du trečdaliai lėmė infliaciją, dabar matome apie trečdalį. Bet energijos kainos kaskadavosi, išsiplėtė ir atsispindi įvairiose prekių ir paslaugų grupėse“, – teigė jis.
Be to, kainų augimui pastaraisiais mėnesiais reikšmingą įtaką darė brangę maisto produktai – LB duomenimis, rugpjūtį maistas kainavo 30 proc. daugiau, nei prieš metus.
Vis dėlto greitu metu tikėtis didesnio infliacijos kritimo, pasak LB vadovo, neverta, esą didėjant pramonės produkcijos savikainai, gamintojai peržiūrės galutinio vartojimo pramonės prekių kainas.
„Gamintojų kainos taip pat auga labai sparčiai, kad ir mažesne apimtimi, jos vis tiek per kurį laiką jos atsispindi galutinio vartojimo prekių kainose“, – teigė G.Šimkus.
Pasak jo, importuojamos tarpinės prekės pradėjo brangti dar 2020 m. antrojoje pusėje, o tai, greta kitų veiksnių, pamažu pradėjo veikti gamintojų kainas, pradėjusias kilti 2021 m. pradžioje. Dėl to galiausiai išaugo ir galutinio vartojimo prekių kainos.
LB skaičiavimais, šiuo metu sumažėjo metalo ir krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainos, tačiau to įtaka galutinei prekių kainai bus juntama tik po kurio laiko. Tad ir infliacija, G.Šimkaus teigimu, dar turėtų laikytis gana aukštame lygyje.
„Net ir jei kai kurios savikainos kategorijos, tokios kaip gabenimo kaina, šiek tiek sumažėjo, tai infliacijoje atsispindi tik po tam tikro laiko. Nors infliacija pastaruoju metu slops, ji išliks pakankamai aukšta“, – apibendrino G.Šimkus.
Paaiškino, kodėl centrinio banko prognozės taip skiriasi nuo Finansų ministerijos
Prieš keletą savaičių savo atnaujintą ekonominės raidos prognozę 2022–2025 metams pateikė ir Finansų ministerija. Jie skaičiuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti mažiau, nei prognozuoja LB, tačiau kitiems metams numato 1,6 proc. siekiantį augimą. Tuo metų infliacija, pagal ministerijos prognozes, kitais metais turėtų būti 2,4 proc. mažesnė, nei prognozuoja centrinis bankas ir sudaryti 6 proc.
Pasiteiravus, kodėl skirtingų šalies institucijų prognozės taip skiriasi, G.Šimkus akcentavo, kad Finansų ministerija savo prognozes pasitelkia priimant biudžeto politikos sprendimus, tuo tarpu euro zonos šalių narių centrinių bankų prognozės naudojamos priimant monetarinės politikos sprendimus Europos Centriniame Banke.
„Mūsų prognozių motyvacija, šaltinis yra pinigų politika. Mes be jokios abejonės skaičiuojame tuos sprendimus, kurie yra padaryti, tame tarpe ir pinigų politikos sprendimai, bet infliacijos prognozė ateina į Europos Centrinį Banką, sujungiama su kitų šalių narių prognozėmis ir tarnauja, kaip pagrindas pinigų politikos sprendimams“, – aiškino jis.
„Finansų ministerija turbūt prognozuoja su tikslu, kad sudarytų maksimaliai gerą, teisingą biudžetą ir įvertintų įvairias ekonomines aplinkybes. Čia gali atsirasti tam tikrų metodologinių nesutapimų“, – svarstė G.Šimkus.
Tuo metu LB makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas atkreipia dėmesį, kad institucijų prognozės gali skirtis ir dėl prielaidų, kuriomis jos remiasi.
„Tas išsiskyrimas, kuris atsiranda, atsiranda daugiausiai dėl to, kad tarptautinė aplinka labai neapibrėžta, sunku įvertinti ir energijos kainų svyravimus. Mes matome, kad jos per mėnesį vos ne dvigubai paauga, dvigubai nukrenta. Būtent tie atskaitos taškai galėtų lemti didžiausią skirtumą tarp mūsų institucijų“, – kalbėjo D.Imbrasas.
Vyriausybės pasiūlytas sprendimas dėl MMA atitinka LB kryptis
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Vyriausybės pasiūlymą nuo 2023 m. didinti MMA iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 625 eurų vertina kaip pozityvų veiksmą.
„Iš esmės pasiūlytas Vyriausybės sprendimas, manau, atitinka LB suformuotos pozicijos kryptis. Esame pasisakę tiek už NPD didinimą ir pririšimą tam tikru santykiu prie MMA. Tai taip pat yra Vyriausybės siūlyme ir tą matome kaip tam tikrą pozityvų veiksmą“, – teigė G.Šimkus.
Jis priminė, kad LB siūlė MMA didint dviem žingsniais, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos ekonomikos padangėje yra daug neapibrėžtumo, tačiau Vyriausybės sprendimą taip pat vertina ganėtinai palankiai.
Tačiau G.Šimkus pabrėžė, kad ateityje vis tiek turėtų būti grįžtama prie Trišalėje taryboje numatytos formulės, didinant MMA dydį. Anot jo, šio klausimo depolitizavimas yra labai svarbus aspektas.
„Jeigu reikėtų mesti akmenėlį šioje vietoje, aš grįžčiau prie formulės. Man atrodo, tas pasiekimas, kuris buvo padarytas prieš keletą metų – laikytis formulės – yra labai svarbus. Jis šiek tiek nuėmė aplink šią svarbią temą subjektyvumą, atskirų interesų grupių labai skirtingų interesų susidūrimą ir labai sunkų kompromiso radimą“, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.
ELTA primena, kad trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei bei Finansų ministrei Gintarei Skaistei paskelbus siūlymą nuo 2023 m. didinti MMA iki 840 eurų, o NPD iki 625 eurų, Vyriausybė priėmė sprendimą su šiais siūlymais grįžti į Trišalę tarybą.
Anot finansų ministrės, MMA uždirbantiems pajamos atskaičius mokesčius dėl šių dviejų sprendimų augtų apie 83,5 euro.
Tokiam NPD padidinimui reikėtų 164,3 mln. eurų biudžeto lėšų.
Rugsėjo viduryje MMA ir NPD kėlimą svarsčiusi Trišalė taryba nesutarė, kiek darbuotojams nuo kitų metų turėtų didėti šie dydžiai, tad klausimas svarstyti Vyriausybei grįžta be vieningos darbdavių ir darbuotojų išvados.
LB siūlė nuo 2023 metų kelti MMA Lietuvoje 157,74 euro – nuo 730 iki 887,74 euro.
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 50,1 proc.
LB ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tikino, kad įvardintas dydis yra siektinas MMA, pagal formulę, jeigu į ją žiūrime, kaip į gairę.
LB siūlė minėta formule remtis ir toliau, tačiau palaikymą išreiškė MMA didinimui dalimis.
Trečiadienį ryte, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą MMA 2023 metais didinti etapais.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) prezidentė Inga Ruginienė Trišalėje taryboje yra tikinusi, kad MMA kitais metais turėtų kilti bent iki 888 eurų, t.y., 21,6 proc., ką rekomendavo LB.
Ji taip pat siūlė atsižvelgti, kad kitų metų prognozuojama skurdo rizikos riba sieks 625 eurus, tad, I.Ruginienės teigimu, būtų „gėda“ svarstyti kitąmet dar taikyti mažesnį atlyginimą atskaičius mokesčius.
LB savo naujausioje prognozėje numato, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas sieks 12,7, o 2023 m. – 8,7 proc., jei minimalioji mėnesinė alga kitais metais būtų didinama, kaip šiuo metu siūloma, 15 proc.
