Antradienį Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus. Už tai balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 54, susilaikė penki Seimo nariai. Ministrą palaikė tik valdančiosios daugumos atstovai.
Tuo interpeliacijos procedūra baigta.
„Be abejo, džiaugiuosi, kad interpeliacija pasibaigė šitaip ir kad turiu mandatą toliau tęsti darbus, kurie reikalingi Lietuvai ir visiems Lietuvos žmonėms“, – po balsavimo Seime sakė D. Kreivys.
„Tikėjausi, kad Seimas įvertins darbus, kuriuos darome, o atsakomybę, kodėl šiandien mes visi kenčiame, pirmiausia, nuo aukštų elektros energijos kainų, turi kartu prisiimti ir tie, kurie valdė šalį pastarąsias kelias kadencijas“, – kalbėjo jis.
Energetikos ministras pakartojo, kad didžiausia Lietuvos problema šiuo metu yra tai, kad ji neturi elektros energijos gamybos.
Anot ministro, tikslas yra per trumpiausią laiką pasieti tokį rezultatą, kad Lietuva pasigamintų pakankamai elektros energijos.
„Tikimės, kad 2025 metų pradžioje Lietuva mažiausiai pusę elektros energijos pasigamins iš atsinaujinančių šaltinių, ir kainas turėsime visai kitokias“, – tvirtino D. Kreivys.
„O trumpalaikes problemas Vyriausybė gana efektyviai sprendžia per kompensacijas. Šį pusmetį dauguma Lietuvos žmonių turi rimtą pagalbą iš Vyriausybės. Esu įsitikinęs, kad kartu su biudžetu ateis ne mažesnė pagalba ir ateinančiam pusmečiui“, – pridūrė jis.
Vienas iš interpeliacijos iniciatorių, opozicinių demokratų seniūnas Lukas Savickas savo ruožtu teigė, kad balsavimo rezultatas nenustebino.
„Turime lygiai 71 Seimo nario daugumą, palaikančią ministro poziciją, ir tai simbolizuoja tik vieną dalyką. Tai susiję su tuo, kad valdančioji dauguma toliau prisiima atsakomybę už šį ministrą, už jo vykdomą ir vėluojančią reakciją į energetikos krizę, kurią jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas ir verslas“, – teigė parlamentaras.
Atsakė į klausimus
Energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys antradienį Seime atsakė į opozicijos jam inicijuotos interpeliacijos klausimus dėl energetikos situacijos Lietuvoje.
Socialdemokratai D. Kreiviui parengė net 23 klausimus ir kaltina jį nekompetencija, neveiklumu, „galimai nusikalstamu aplaidumu, mat žlugus „Perlo Energijai“ iš visų mokesčių mokėtojų kišenės planuojama išleisti apie 10 mln. eurų kompensacijoms“.
„Padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška. D. Kreivys vengia klausimų apie elektros biržos „Nord Pool“ tvarkas ir taisykles. Paprastai tariant, Lietuva, priversta brangiai pirkti elektros energiją, ir toliau yra apiplėšinėjama, o G. Landsbergis su D. Kreiviu miega – atsisako rimtai veikti tarptautiniu lygiu“, – teigė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Net vaikui buvo aišku, kad kosminės dujų kainos lems elektros kainų šoką. Planuodama antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, ministerija dėl to per daug galvos nesuko“, – pareiškė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.
D. Kreivys antradienį Seime atsakydamas į jam opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus teigė, jog didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dėl Rusijos energetinio karo prieš Europą dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina.
Be to, anot jo, tokias kainas lėmė rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus išaugę CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai ir situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.
„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. (...) Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – atsakydamas į interpeliacijos klausimus antradienį Seime teigė ministras D. Kreivys.
Jis taip pat pabrėžė, kad „karas baigsis, Kremliaus režimas grius, Ukraina atsistos ant kojų, o kartu baigsis ir šis Rusijos energetinis karas prieš Europą“.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis klausė ministro, kodėl valstybės valdoma bendrovė „Ignitis grupė“ investuoja į projektus kitose šalyse, o ne Lietuvoje, taip pat ar dalies bendrovės akcijų pardavimas nebuvo „kritinė klaida“.
„Valstybė privalo valdyti kritinę energetinę infrastruktūrą ir ją valdo. Tai skirstymo, perdavimo tinklai, dujų skirstymo ir perdavimo tinklai. Gamyba visada buvo ir yra Europoje privačių kompanijų reikalas“, – teigė D. Kreivys.
Jis pažymėjo, kad dalies „Igničio“ akcijų pardavimas buvo praėjusios Vyriausybės sprendimas: „Tai turbūt šiuo klausimu turėtumėte pasiklausti jų, kokios buvo priežastys.“
„Noriu pasidžiaugti, kad „Igničio“ uždirbami pinigai kitose šalyse dažnu atveju yra skiriami mūsų žmonėms kompensuoti energijos kainoms – tą rodo jų balansai“, – tvirtino ministras.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis pabrėžė, kad interpeliacija inicijuota, nes Energetikos ministerija nepasiruošė energetikos išteklių kainų šuoliui.
„Ministras nebegali kratytis atsakomybės bei toliau skleisti sumaištį visuomenėje. Klaidinga būtų manyti, kad ši interpeliacija reikalinga tik opozicijai ir tik dėl politinių dividendų ar papolitikavimo“, – antradienį Seime teigė E. Sabutis.
Pasak jo, ministrui stinga politinės lyderystės, jis nesugeba aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuoti, per krizę „nuolat bėga paskui nuvažiuojantį traukinį“: „Tai ir atvedė mus prie šios situacijos, kurią turime šiandien.“
Atsakydamas į interpeliacijos klausimus D. Kreivys teigė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia.
Pasak E. Sabučio, jeigu buvo taip blogai, kaip ministras teigia, jis, pareigas eidamas ilgiau nei dvejus metus, turėjo daugiau nei pakankamai laiko taisyti ankstesnių valdžių klaidas.
„Beveik dvejus metus negirdėjome ir to, kokį baisų palikimą jis gavo iš buvusiųjų valdžioje ir kaip energetikos sektorius 10 metų buvo nevystomas. Tokias žinutes iš jo pradėjome girdėti visai neseniai, kai situacija dėl energijos kainų situacija tapo nebekontroliuojama“, – kalbėjo E. Sabutis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius priekaištavo, kad Energetikos ministerija per vėlai sureagavo į kylančias dujų ir elektros kainas.
„Kodėl jūs nesureagavote rudenį (2021 metų – BNS), kada jau daugelis šalių transliavo Europoje, kad kainos energetikos kyla, o jūsų reakcija buvo tik gegužės mėnesį (2022 metų –BNS)“, – klausė A. Butkevičius.
„Lietuva aktyviai sprendė energetinio saugumo klausimus jau tų metų rudenį. Tuo tarpu elektros kainos, drįsčiau priminti, šuolį įgavo (2022 metų – BNS) liepos mėnesį. Birželio mėnesio vidutinė kaina buvo 168 eurai už megavatvalandę. Taigi reikia žinoti skaičius ir tada bus aiškiau“, – atsakė D. Kreivys.
„Valstiečiui“ Robertui Šarknickui priminus viešus pranešimus, kad su D. Kreiviu siejama įmonė „Moki-veži“ prekiauja rusiškomis prekėmis, ministras tvirtino, kad joje nedirba, nes jau 12 metų yra politikoje.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis D. Kreivio teiravosi, kiek už elektros energiją moka įmonė „Moki-veži“ ir kitos su ministru siejamos įmonės.
„Aš „Moki-veži“ nedirbu, beveik 12 metų esu politikoje ir kur kas perka elektros energiją, šiandien negaliu pasakyti“, – teigė energetikos ministras.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius priekaištavo, kad ministerija nepateikė jokio realaus plano, kaip bus įgyvendinta nepriklausomybė energetikos srityje, o ministras esą nepateikė nė vieno savo realaus darbo.
D. Kreivys paminėjo Seimo pavasarį priimtą atsinaujinančios energetikos proveržio paketą: „Priimtas vienas svarbiausių dokumentų šioje Seimo sesijoje turbūt per visą energetikos istoriją“.
„Per jūsų („valstiečių“ – BNS) Vyriausybės laikotarpį buvo pastatyta 123 megavatai atsinaujinančios energetikos. Per šį laikotarpį – 550. Ir planuojame turėti dėl proveržio paketo beveik 3,6 gigavato. Taigi, gerbiami kolegos, kam kalbėti, bet jums tikrai šiuo atveju reikėtų patylėti“, – teigė D. Kreivys.
Konservatorius Edmundas Pupinis apgailestavo, kad interpeliaciją organizavę opozicijos atstovai ministro atsakymų nesiklauso: „Matosi, kad opozicijai tie atsakymai nelabai rūpi, nes jų pusė pustuštė.“
Gina dabartinę Vyriausybę
D. Kreivys sako, kad „beprecedentę“ atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą inicijavusios dabartinės vyriausybės valdymo laikotarpiu įrengta gerokai daugiau saulės ar vėjo elektrinių, o numatytos paramos priemonės verslui ir gyventojams jas įsirengti viršija bet kokias ligšiolines valstybės investicijas į sektorių.
Jo teigimu, skatinamoji parama gyventojams ir verslui investuoti į AEI sieks apie 2 mlrd. eurų.
„Į AEI šiuo metu nukreiptos lėšos šiuo metu viršija bet kokias anksčiau buvusias valstybės investicijas. Šiuo metu Lietuvoje taikoma atsinaujinantiems energijos ištekliams taikoma parama gyventojams ir verslui yra viena didžiausių tarp ES šalių“, – antradienį Seime, atsakydamas į jam surengtos interpeliacijos klausimus, kalbėjo D. Kreivys.
Ministras aiškino, kad nuo 2010 metų, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, dar konservatoriaus Andriaus Kubiliaus metais įrengti pirmieji 188 MW AEI jėgainių, o socialdemokratų valdymo metu galia išaugo dar 323 MW. Tačiau 2016–2020 metais valdžioje buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga „judėjo žymiai žemesne pavara“, kadangi įrengta tik 126 MW saulės ir vėjo generacijos pajėgumų, teigė D. Kreivys.
Tuo metu dabartinės vyriausybės valdymo laikotarpiu 2020–2022 metais, argumentavo jis, bendra AEI elektrinių galia Lietuvoje padidėjo dar 550 MW.
Ministras priminė, kad Seimui patvirtinus biurokratines kliūtis plėtoti atsinaujinančią energetiką palengvinusį „proveržio paketą“, iki 2025 metų Lietuvoje turėtų būti pasigaminama 50 proc. visos reikiamos elektros, o 2030 metais – elektra jau bus eksportuojama, pasiekus suminę 9 GW AEI jėgainių galią.
„Ši vyriausybė per 20 mėn. darbo AEI galios kiekį padidino daugiau nei buvusios dvi vyriausybės kartu sudėjus. Per 8 mėnesius saulės jėgainių galia išaugo tiek, kiek per visą laikotarpį iki 2021 metų“, – pabrėžė D. Kreivys.
Pasak jo, šiuo metu įrenginėjama 2,6 GW galios, o 2024 m. gruodį šalyje jau turėtų būti įrengta 3,2 GW atsinaujinančios energijos generacijos.
D. Kreivys taip pat akcentavo, kad AEI plėtrai ketinama skirti paskolų ir subsidijų priemonių už 2 mlrd. eurų.
„AEI plėtrai ir energetikos efektyvumui ši vyriausybė skirs 2 mlrd. eurų – vienas mlrd. eurų subsidijoms ir vienas paskoloms. Subsidijų pakete numatyta beveik 400 mln. eurų parama gyventojams, 50 mln. eurų energetinėms bendrijoms, 234 mln. eurų verslui ir 300 mln. eurų viešajam sektoriui. Vien per 2022–23 metus į paskolų pakete numatyta 700 mln. verslui, 187 mln. eurų energetinėms bendrijoms ir 112 mln. eurų savivaldos poreikiams“, – sakė D. Kreivys.
„Taigi per 2022–2023 metus iš įvairių šaltinių bus skiriama beveik keturis kartus daugiau paramos AEI, nei per 2014–2020 metų laikotarpį“, – pridūrė jis.
Klausimai ministrui
Interpeliacijos klausimuose socialdemokratai D. Kreiviui priminė, kad ministerijos pareiga yra užtikrinti šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija mažiausiomis sąnaudomis ir konkurencingomis kainomis.
„Kodėl elektros rinkos liberalizavimo procesas išslydo iš jūsų, kaip energetikos ministro, kontrolės? Kodėl Energetikos ministerija nenustatė griežtų kriterijų subjektams, siekiantiems tapti nepriklausomais tiekėjais?“ – klausiama ministro.
Ministras turėjo pasiaiškinti, kodėl ministerija tik pasyviai stebėjo skandalingus „Perlas Energija“ veiksmus, nors iš anksto turėjo visą informaciją.
Ministro taip pat klausta, kokių veiksmų imtasi energijos išteklių kainoms stabilizuoti.
Parlamentarai reikalavo atsakyti, kaip D. Kreivys ruošiasi stabdyti įmonių uždarymo, bankrotų ir darbuotojų atleidimo bangą.
Ministras turėjo pakomentuoti savo indėlį siekiant biokuro kainos pokyčio, nes neva D. Kreivys seniai buvo ragintas imtis žingsnių, kad kaina biokuro rinkoje „bent jau stabilizuotųsi“.
Ministro taip pat klausta, kokių priemonių imtasi, kad Lietuva turėtų europinio lygio garantijas tuo atveju, jeigu nutrūktų elektros tiekimas iš importuojančių valstybių, joms priėmus savo rinkoms palankius, bet mums nenaudingus sprendimus dėl elektros tiekimo.
Išklausius ministro atsakymų sudaryta speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui jiems pritarti arba nepritarti.
Jeigu ministro atsakymas į klausimus pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
Nepasitikėjimas energetikos ministrui reiškiamas dėl kritiškos situacijos energetikoje. Dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai, o interpeliaciją D. Kreiviui inicijavo socialdemokratai.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė nematanti pagrindo D. Kreiviui rengti interpeliaciją.
Tai yra jau trečioji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šį birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.
Be to, opozicija žada interpeliacijas rengti aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis (29) parlamentarų.
