N. Mačiulis Lietuvos banko konferencijoje dalyvavusiems ECB nariams: ignoruojate faktus ir elgiatės, kaip stručiai

Centriniai bankai ignoruoja faktą, kad situacijoje, kuomet jiems reikia kovoti ne su defliacija, o su infliacija, pinigų politika gali sukelti kur kas daugiau neigiamų šalutinių veiksnių, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 29, 2022, 3:50 PM

Ketvirtadienį Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ įvykusios diskusijos metu ekonomistas pokalbio dalyviams uždavė klausimą, ar pinigų politikos formuotojai neįžvelgia rizikos, jog didinant bazines palūkanų normas infliacija bus suvaldyta, tačiau kartu euro zonoje išaugs nedarbas, o recesija bus dar gilesnė.

Kaip juokavo N.Mačiulis, tarp visų kambaryje esančių „vanagų“ – griežtos pinigų politikos šalininkų ir „balandžių“ – pasisakančių už atsargesnę politiką, yra dar vienas „paukštis“.

„Jausmas toks, kad centrinio banko atstovai elgiasi, kaip stručiai – slepia galvas smėlyje ir ignoruoja vieną faktą“, – auditorijoje esantiems konferencijos dalyviams suteikus galimybę užduoti klausimus, pasisakė N.Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu, situacija dabar nėra visiškai „asimetriška“ tai, kuri susiklostė prieš keletą metų, kuomet visoje euro zonoje tvyrojo nerimas dėl galimo kainų kritimo.

„Tuomet, kai euro zonoje buvo defliacijos rizika, buvo labai lengva daryti tai, kas įmanoma pagal jų mandatą. Suteikti likvidumą, nustatyti neigiamas palūkanų normas. Tai neturėjo jokių neigiamų šalutinių poveikių. Infliacija buvo žema, turto kainos pakilo, kreditingumas pagerėjo – visi buvo laimingi“, – aiškino jis.

Anot N.Mačiulio, dabar situacija yra daug sudėtingesnė, kadangi kovojant su infliacija bus sukeliama daug daugiau neigiamų padarinių, nei bandant išvengti defliacijos.

„Vokietija recesijoje, visa Europa bus recesijoje. Kiekvienas bandymas sumažinti infliaciją bent 1 proc. punktu, veikiausiai 1 proc. padidins nedarbo lygį“, – prognozuoja „Swedbank“ ekonomistas.

„Ar nebijote, kad faktą ignoruojant, jog tokia politika potencialiai veda prie žemos infliacijos, bet kartu sukels dramatiškas ekonomines pasekmes, recesiją, augantį nedarbą, šiame „viščiuko žaidime“ bus politinis atsakas, kuris pakirs centrinio banko nepriklausomybę“, – konferencijos prelegentų klausė N.Mačiulis.

Portugalijos centrinio banko vadovas įvardijo „nieko nedarymo“ kainą

Į „Swedbank“ ekonomisto klausimą sureagavęs Portugalijos banko pirmininkas Mario Centeno pabrėžė, kad N.Mačiulio pasisakymo „preambulėje“ sukurtas pasirinkimas nėra teisingas, kadangi nebuvo įvardinta, kokia būtų nieko nedarymo kaina.

Anot Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos nario, šiuo metu euro zona yra pinigų politikos normalizacijos procese, kuris buvo pradėtas dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, ir anksčiau ar vėliau neišvengiamai turėjo būti pradėtas.

„Svarbiausia yra signalų siuntimo efektas, skirtas rinkoms, įmonėms, namų ūkiams. Mes veikiame ir įspėjame, kad dalykai turi keistis. Pinigų politika Europoje pagaliau turėjo išeiti iš neigiamų palūkanų zonos“, – konferencijoje kalbėjo M.Centeno.

Tuo metu Latvijos banko pirmininkas Martinas Kazkas akcentavo, kad ECB pinigų politikos formuotojai pripažįsta recesijos riziką, tačiau nesiimant pinigų politikos griežtinimo, anot jo, nukentėtų centrinio banko patikimumas.

„Mes suprantame, kad negalime sumažinti energijos kainų, ir mes nevedame ekonomikos į tokią gilią recesiją, kurioje visiškai neliktų energijos paklausos. Šiuo metu stengiamės susitvarkyti su antrinių poveikių rizikomis, panaikinant skatinimą, kurį monetarinė politika vis dar turi“, – tikino M.Kazakas.

Švedijos banko vadovas: šiuo metu nesiimant veiksmų, palūkanų normas ateityje tektų kelti daugiau, nei dabar

Konferencijoje taip pat dalyvavęs Švedijos nacionalinio banko pirmininkas Stefanas Ingvesas pabrėžė negalintis kalbėti už ECB atstovus, kadangi jo atstovaujama institucija nėra euro sistemos dalis. Tačiau jis akcentavo, kad centriniai bankai neatmeta neigiamo ekonomikos augimo tikimybės, bet veiksmų, anot jo, būtina imtis jau dabar.

„Reikia apie tai galvoti ilgesnėje laiko perspektyvoje. Argumento labui darykime prielaidą, kad mano banko valdyba sėdės sudėjusi rankas ir sakys, kad infliacija išnyks savaime. Tuomet nieko nedarome, ir paliekame nulines palūkanas“, – tvirtino Švedijos centrinio banko vadovas.

„Tačiau labai tikėtina, kad kelių metų bėgyje visiškai paleisime infliacijos lūkesčius, o infliacija išliks aukšta. Kai ta diena ateis, kai turėsime kovoti prieš tai, palūkanų normos turėtų kilti dar aukščiau, nei jos turėtų kilti dabar“, – kalbėjo S.Ingvesas.

Rugsėjį ECB dar kartą padidino palūkanų normas: spalį jas didins ir toliau

Naujienų agentūra ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas tuomet taip pat pakėlė 75 baziniais punktais.

Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro 0,75 proc.

Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m.

Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio.

Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch.Lagarde.

Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.

Lietuvos atstovas ECB Valdančiojoje taryboje Gediminas Šimkus tvirtina, kad spalio 27 d. numatomame posėdyje jis palaikytų bazinių palūkanų normų didinimą dar trimis ketvirčiais procentinio punkto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.