Vienas pagrindinių ministrų pritarimo sulaukusių siūlymų – apriboti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas. Kadangi Lietuvoje nėra pakankamų generacijos pajėgumų, pritarta, kad pigiai elektrą gaminančios šalys turės pasidalinti viršplaninėmis pajamomis su ją perkančiomis valstybėmis
„Padarytas vienas darbas, kurį dabar reikia plėtoti. Pirmiausiai susitarti su tomis valstybėmis, kurios gauna tuos viršpelnius, dėl paskirstymo formulės. Tai yra puikus pavyzdys, kuomet dirbdami labai konkrečiai, mažiau šnekėdami, daugiau dirbdami, mes galime padaryti dalykų. Ir tie dalykai mūsų žmonėms bus tik į naudą“, – trečiadienį atsakinėdamas į klausimus kalbėjo G.Nausėda.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad D.Kreivio iš Europos parsivežtos žinios nereiškia, jog nacionaliniu lygmeniu nebereikės dėti pastangų dėl energetikos rinkos tobulinimo.
„Jeigu kas nors galvoja, kad iš Briuselio galima parvežti pigaus cemento, pigių dujų, ar dar kažko, kaip kažkada iš Maskvos... tai jis labai klysta. Europoje reikia priimti sprendimus dėl energetikos rinkos reguliavimo, kurie būtų naudingi visos Europos vartotojams. Todėl mes kalbame apie būtinumą kurti Europos energijos sąjungą“
ELTA primena, kad už energetiką atsakingi ES ministrai penktadienį pritarė EK rugsėjo viduryje pateiktiems pasiūlymams energijos kainoms gyventojams ir verslui suvaldyti – mažinti energijos vartojimą piko valandomis, taikyti laikiną solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms.
Energetikos ministras D.Kreivys sako, kad Europos Sąjungos energetikos ministrų tarybos posėdis Lietuvai buvo sėkmingas, kadangi jame buvo pritarta išlygai, pagal kurią pigiai elektrą gaminančios šalys turės pasidalinti viršplaninėmis pajamomis su ją perkančiomis valstybėmis.
Anot ministro, tai numatančiu taryboje patvirtinto EK reglamento straipsniu tikriausiai pasinaudos tik Lietuva, o privaloma dvišalė sutartis iki gruodžio 1 d. bus pasirašoma su daugiausiai elektros jai eksportuojančia Švedija.
Jis patikino, kad Švedija tikrai turėtų laikytis EK teisinio įpareigojimo sudaryti dvišalę sutartį, tačiau dar nėra aišku, kokia viršplaninių pajamų suma pasieks Lietuvą.
