Reikia nuolat būti pasiruošus
R.Kuodis atkreipė dėmesį, kad dar visai neseniai „pradėjome lipti iš niurgzlių tautos“ ir tapome visai patenkinti savo gyvenimu, bet tai, kaip pamatėme, yra trapu. Net ir pats ekonomistas pradėjo galvoti, kad tik situacija nebūtų dar blogesnė, tačiau viskam reikia būti pasiruošus.
Jis pateikė ir šiandien aktualų pavyzdį – visus užklupo energetinė krizė, bet juk iki tol buvo galima už kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų savo namų ūkį visiškai išlaisvinti nuo iškastinio kuro ir su tuo susijusių problemų: kainų šokinėjimo, kas mėnesį mokamų sąskaitų už šildymą, elektrą.
„Kas tie dvidešimt keli tūkstančiai eurų šiais laikais? Kai kurie perka automobilius, kainuojančius du ar tris kartus daugiau. Egzistuoja ir lizingai, kitokie finansiniai sprendimai, tik reikia pasiryžti investuoti.
Visada skatinu ir savo studentus, ir kitus žmones pasiruošti viskam iš anksto, nelaukti paskutinės dienos. Jei matote, kad galite pasilengvinti gyvenimą, padaryti taip, kad sulaukus pensinio amžiaus reikėtų kuo mažiau pinigų išleisti, nes mūsų pensijos nėra didelės, galite tai padaryti dabar. Pavyzdžiui, pabandyti išspręsti savo energetines problemas, kai kurie nusprendžia patys auginti maistą, bet čia reikia dar gerai paskaičiuoti, ar tikrai verta tai daryti. Dažnai žmonės neįvertina savo laiko“, – kalbėjo R.Kuodis.
Anot jo, galima ir taupyti ar investuoti, tačiau jis aktreipė dėmesį, kad šiuo metu gyventojai apie investavimą ir taupymą galvoja labai siaurai.
„Juk kaupiame „Sodroje“, ten sukaupta beveik 100 mlrd. eurų. Dažnai pamirštama, kad skolų grąžinimas irgi yra taupymas. Finansininkai dažnai sako, kad indėliai nėra investavimas, tik taupymas, jie nori atskirti šiuos dalykus, bet neaišku, kodėl. Tai pažvelgus plačiau pamatome, kad mes daug kur investuojame ir taupome. Knygų skaitymas, naujų pažinčių radimas irgi yra investavimas į save. Norėtųsi, kad būtų kuo mažiau siaurakaktiško požiūrio į investavimą, jog tai tik akcijų, bitkoinų pirkimas“, – aiškino ekonomistas.
Vis tik pats pašnekovas sakė į akcijas investuoti negalintis dėl darbo specifikos. Jis turi vengti interesų konfliktų, mat turi informacijos apie vidinę pinigų politiką. O geriausia investicija, kuria jis didžiuojasi, yra namuose turima didelė lentyna, pilna senų ekonomikos knygų. „Tai yra tikrai geriausia, ką sugalvojau padaryti gyvenime“, – teigė jis.
Energetikos situacija – absurdiška
Dėl dabartinės energetikos krizės R.Kuodis beda pirštu ir į pačią Europos Komisiją (EK), jos sukurtą sistemą: „Negali elektros rinkos kaip kalafijorų rinkos reguliuoti tokiais principais. Man iš karto viskas atrodė absurdiška, taip ir yra. Galų gale, matome, kad Europa sustiprino Vladimiro Putino rinką.“
„Nord Pool“ biržos algoritmas visoms šalims yra taikomas vienodai, nors ne visoms tai tinka. R.Kuodžio teigimu, EK tiesiog „numetė šią problemą šalims narėms, kad jos kapanotųsi pačios“.
„Dabar visi elgiasi, kas kaip išmano. Estai iš viso pasielgė radikaliai – pasakė, kad elektros tiekimas yra visuomeninė paslauga, ir tiek žinių. Jungtinė Karalystė grįžta prie skirtuminių kontraktų, kurie leidžia realizuoti vidutinių kaštų principą. Būdų yra daug, šalys juos atsirinks, tačiau tikrai nebebus taip, kaip buvo iki šiol, kada matome pliką aukcionų sistemą, pradėjusią visiems išmušinėti dantis su 4 eurais už kilovatvalandę“, – pasakojo ekonomistas.
Vis diskutuojama ir apie dujų bei naftos kainų ribos nustatymą, tačiau, pašnekovo teigimu, Europoje daugelis tiesiog nesusikalba. Vieni teigia, kad reikėtų įvesti ribas dujoms ar naftai, gaunamoms iš Rusijos, o kiti – gaunamoms iš bet kur. Tačiau pastarasis siūlymas yra nerealistinis. Kaip teigė R.Kuodis, tokiu atveju nei Kataras, nei Alžyras dujų tiesiog nebetiektų, o tada nebeturėtume ir elektros.
Anot R.Kuodžio, vertėtų dujas pirkti rinkos kainomis ir tik gamybos lygmenyje imti procesus subsidijuoti. Tokius sprendimus dar pavasarį priėmė Ispanija ir Portugalija.
„Jų pavyzdžius galima kopijuoti, nes jos išlaikė elektros kainas žemame lygyje, nesugriovė nei savo pramonės, nei sukūrė kitų didelių socialinių problemų, infliacija irgi valdoma, juk didžioji dalis maisto infliacijos yra dėl energijos pabrangimo. Bet likusi Europa elgiasi keistai, visus algoritmai veda iš proto. Nėra gerai, kad skirtingos šalys, turinčios skirtingus kišenių gylius, elgiasi savaip. EK turėjo rasti visiems bendrą sprendimą, mažinantį fragmentaciją rinkoje, kurią dabar matome“, – aiškino jis.
Gelbėja ne valdžia, o mes patys
Ar valstybei vertėtų imti paskolą elektros krizei sušvelninti? R.Kuodis į tai vienareikšmiškai nežvelgia. Anot jo, dar praeitą šildymo sezoną jis ragino visus pinigų netaškyti, bet valdžia visgi nutarė įvesti nemažai kainavusią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, kuri, ekonomisto manymu, vargu, ar kam labai padėjo.
„Visų antra, jei galima ką nors greitai padaryti, kad pašalintume problemos šaknį, o ne jos simptomus, tai ir reikia daryti. Juk daug metų kritikavau, kad sėdime ant dujų adatos, kuri politikus užliūliavo. Juk kai kur galėjome dujų visai nenaudoti, o šildyti kiaurus namus dujomis yra absurdas, geriau tai daryti biokuru, o dar geriau – apšiltinti namus“, – paminėjo jis.
O ir prašant ar tikintis valdžios pagalbos šiuo laikotarpiu R.Kuodis ragina atsiminti, kad iš tiesų mes patys gelbėjame vieni kitus.
„Kai tai supranti, pamatai, kad mes patys save, kaip baronas Miunhauzenas, tempiame. Politikai, aišku, jums to nepasakys, jie prisiima laurus, reitingo taškus, dalydami jums jūsų pačių pinigus.
Antra – Lietuva suvartoja 12 teravatvalandžių elektros per metus, jei nuolat būtų kompensuojama 10 centų už kilovatvalandę, tai siektų 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma – visas normalus NATO šalies gynybos biudžetas. Ir tai būtų tik 10 centų elektros kainų kompensacija, net nekalbant apie šildymą.
Politikai dabar turi dilemą, ar lįsti į didžiulius biudžeto deficitus, kurie pradeda kainuoti. Lietuvos skolinimosi kaštai didėja, kadangi Lietuva skolinasi užsienyje, mums tai skauda, nes resursai siunčiami į užsienį. Jei skolintumėmės viduje, būtų kitaip, nes lėšos būtų perskirstomos iš vienų piliečių kitiems. Tada nebūtų didelės problemos“, – kalbėjo jis.
Bėda, kad rusams reikia nedaug
Visiems aktualu ir tai, kada Rusija išties bus pakirsta sankcijų.
R.Kuodis atkreipė dėmesį, kad europiečiai yra pripratę prie gero gyvenimo, tad jiems ir nedidelis diskomfortas reiškia tragediją, tačiau kuo labiau artėjama prie Rytų, tuo lūkesčiai mažėja.
„Jiems reikia „šnapso“, bulvių, duonos, silkės ir šiek tiek energijos, kad nesušaltų. Visa tai jie turi. Tik mažai Rusijos visuomenės daliai rūpi, kad jie neturės „Iphone“ telefonų ar negalės keliauti į užsienį. Didžioji dalis net pasų neturi, sėdi namuose, o jei nori, gali prie Baikalo ežero ir traukiniu nuvažiuoti. Visos sankcijos, vizų neišdavimas, jachtų atėmimai yra tragedija tik elitui.
Aš tikėjausi, kad karas neprasidės, nes elitas nenorės prarasti visų gyvenimo patogumų. Deja, vienas iš elito sugalvojo, kad jo aplinka visa tai iškęs, nors jie ir nėra patenkinti. Tad vilties spindulys išlieka, gali būti rūmų perversmas, ateis nauja valdžia, savęs neasocijuojanti su V.Putinu.
Deja, eiliniai rusai nieko neima į galvą. Jie sėdi prie Volgos, saulėgrąžas triauškia, „šnapsu“ užsigeria, „bakūžę“ pasikūrena iš aplinkinių malkų ir yra laimingi, nes nieko kito nematė“, – sakė jis.
Tačiau technologijų srityje Rusija yra labai atsilikusi, o dabar dar ir visko trūksta, net šaudmenų, raketų. R.Kuodžio teigimu, Rusija galų gale grįš 100 metų atgal, nes niekas jiems technologijų nebeparduos, tai bus draudžiama. Rusai bandys ką nors pirkti iš Kinijos, bet ir pati Kinija jau suprato padariusi klaidą remdama Rusiją.
„Iš Kinijos ėmė bėgti investicijos, Kinija laikoma agresoriaus sąjungininke. Tad Kinija yra milžiniškoje bėdoje. Ją vienu metu užklupo net kelios bėdos: nekilnojamojo turto (NT) krizė, koronavirusas, klimato kataklizmai ir visa kita. Bet ir gerai, tegul kinai sumoka tą kainą už savo pasirinkimus“, – pareiškė ekonomistas.
