Nors B. S. Bernanke apdovanotas už „atradimus, kurie patobulino finansinių krizių valdymą“, „Swedbank“ ekonomistas akcentavo nesąs susipažinęs su buvusio JAV centrinio banko vadovo moksliniais darbais, tačiau atkreipė dėmesį į jo vadovavimo FED laikotarpiu inicijuotas didelio masto kiekybinio skatinimo programas (ang. Quantitative easing).
„Daugelis jį geriau atsimena ne kaip mokslininką, o kaip JAV centrinio banko vadovą, kuris:
1) Po pasaulinės finansų krizės pradėjo precedento neturintį pinigų spausdinimą (QE),
2) (B. S. Bernanke – ELTA) Džiaugėsi, kad centriniai bankai tokiu būdu suvaldė visas krizes ir neužkūrė jokios infliacijas“, – feisbuke ironizavo jis.
N. Mačiulis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Nobelio premiją ekonomikos srityje įsteigė būtent Švedijos centrinis bankas.
„Centrinis bankas duodą premiją buvusiam centriniam bankininkui už tai, kad centriniai bankai gerai dirba“, – komentarų skiltyje po savo įrašu pridūrė N. Mačiulis
Pirmadienį paaiškėjo 2022 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatai. Kaip pranešė Švedijos karališkoji mokslų akademija, jais tapo B. S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas „už tyrimus apie bankus ir finansų krizes“.
Mokslų akademijos teigimu, ši amerikiečių trijulė „reikšmingai išplėtė mūsų žinias apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, bei apie tai, kaip reikėtų reguliuoti finansų rinkas“.
B. S. Bernanke yra buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) valdybos pirmininkas, o D. W. Diamondas ir Ph. W. Dybvigas yra profesoriai Čikagos ir Vašingtono universitetuose.
Nobelio ekonomikos premija dar kartais vadinama „netikru Nobeliu“, nes ją atskirai įsteigė Švedijos centrinis bankas. Nepaisant to, kaip ir kitose kategorijose, ekonomikos premiją sudaro medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (920 tūkst. eurų) suma.
