Anot pranešimo spaudai, Europos Komisijai (EK) patvirtinus laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, ES valstybės narės nuo šių metų kovo gali taikyti pagalbos priemones Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominiam poveikiui švelninti.
„Tačiau, remiantis Europos Komisijos informacija, Lietuva šia galimybe ne itin domisi: EK patvirtintoje Lietuvos bendros paramos ekonomikai schemoje – tik 20 mln. eurų, nors kitoms šalims patvirtintos daug kartų didesnės sumos. Pavyzdžiui, Latvijai – 181,5 mln. eurų, Estijai – 125 mln. eurų, o Bulgarijai vien žemės ūkiui – 218 mln. eurų. Suomijai patvirtinta 500 mln. eurų ekonomikai, 16 mln. eurų žemės ūkiui ir net 2 mlrd. eurų paskoloms“, – pastebi socialdemokratai.
Anot jų, po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuris negalėjo paaiškinti, kodėl Lietuvai patvirtinta suma tokia maža, o žemės ūkiui – išvis nieko, socialdemokratai kreipėsi į vyriausybę.
„Prašome paaiškinti, kodėl kainų rekordininkė Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria mažiausia parama žemės ūkiui ir kitiems ekonomikos sektoriams. Atrodo, Vyriausybė vadovaujasi filosofija – „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“, – įspėja Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė.
„Jau girdime, kad tokie sektoriai kaip paukštininkystė ir šiltnamių ūkis, stabdo veiklą. Šviežių lietuviškų daržovių žiemą neturėsime. Ką daryti ūkininkui, kai nieko nebelieka apmokėjus energijos sąskaitas? Trąšų įsigijimas nesubsidijuojamas. Valdantieji – kategoriškai prieš socialdemokratų siūlomą PVM lengvatą maistui. Ar verta stebėtis, kad pagal maisto kainų augimą Lietuva – ES rekordininkė?“ – pažymi R. Budbergytė.
Socialdemokratai įsitikinę, kad šalies apsirūpinimas maistu ir adekvati parama maisto gamybai yra nacionalinio saugumo klausimas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa pabrėžia, kad „dėl valdininkų tingumo labiausiai kenčia gyventojai, raginami vis labiau susiveržti diržus.“
„Akivaizdu, kad parama vietos gamintojams, ypač žemės ūkiui ir maistui, netapo Vyriausybės prioritetu“, – konstatuoja parlamentaras.
Ragina svarstyti lengvatą maisto produktams
Pasak Socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 560 tūkst. šalies gyventojų.
„Lietuvos žmonių skurdo rodikliai – vis dar didžiausi tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir eilę metų iš esmės nesikeičia. Naujausi duomenys rodo, kad tiek pandemijos, tiek energetikos krizės labiausiai palietė nepasiturinčius žmones – jie taupo būtiniausių poreikių sąskaita.
Todėl ir Europos Parlamentas darsyk paragino valstybes krizės laikotarpiu netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams, palengvinti prieigą prie svarbiausių prekių ir kovoti su maisto trūkumu bei kylančiomis būsto kainomis. Lietuva galėtų taikyti bent lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams – toks pasiūlymas mūsų yra registruotas Seime“, – sako ji.
Kaip praneša LSDP komunikacijos skyrius, V. Blinkevičiūtės teigimu, padidinti mažiausiai uždirbančiųjų gyventojų pajamas galima ir sulyginant neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) su minimalia mėnesio alga (MMA), didinant vaiko pinigus ir išmoką gimus vaikui.
„Tarp labiausiai skurdo pažeidžiamų grupių– vienišos mamos, vieniši tėčiai su vaikais, taip pat vaikai iki 18 metų. Būtent švietimas – viena iš priemonių kovojant su skurdo plitimu. Juk skurdžiai gyvenantys žmonės dažnai negali įgyti tinkamo išsilavinimo, o neįgiję tinkamo išsilavinimo – dažnai yra priversti gyventi skurde.
Tačiau Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, driekiasi eilės prie valstybinių darželių, o vaikai iš skurdesnių šeimų negali gauti kokybiško išsilavinimo, nes jų tėvai negali samdyti korepetitorių. Taigi būtina ir darželių plėtra, ir švietimo paslaugų gerinimas. Apmaudu, kad šiuo metu valdantieji suka priešingu keliu – viešasis sektorius yra skurdinamas, paslaugos nuo žmonių tolsta“, – vertina V. Blinkevičiūtė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia ir vaikai.
Pasak Lietuvos statistikos departamento, skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 1 015 Eur šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Skurdo rizikos lygis 2022 m. šalyje, lyginant su 2021 m., išaugo ir siekia 21,2 proc., yra skelbęs Lietuvos statistikos departamentas.
