Šventinių prekių kainos nesustoja augti: brangiau mokėsime ir už kūčiukus

Nors iki Šv. Kalėdų liko dar daugiau nei mėnuo, Panevėžio mieste ir rajone esančios kepyklos didžiosioms metų šventėms ruošiasi jau dabar. Kepyklėlė „Velželio duona“ kepa kūčiukus, o Radviliškių kaimo kepykla šventėms gamina skirtingų rūšių šimtalapius ir šakočius.

Šiemet ir už vieną pagrindinių Kūčių simbolių – kūčiukus – mokėsime brangiau.<br>L.Kulikajevienės nuotr.
Šiemet ir už vieną pagrindinių Kūčių simbolių – kūčiukus – mokėsime brangiau.<br>L.Kulikajevienės nuotr.
Šiemet ir už vieną pagrindinių Kūčių simbolių – kūčiukus – mokėsime brangiau.<br>L.Kulikajevienės nuotr.
Šiemet ir už vieną pagrindinių Kūčių simbolių – kūčiukus – mokėsime brangiau.<br>L.Kulikajevienės nuotr.
Šiemet ir už vieną pagrindinių Kūčių simbolių – kūčiukus – mokėsime brangiau.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Šiemet ir už vieną pagrindinių Kūčių simbolių – kūčiukus – mokėsime brangiau.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Dovilė Barvičiūtė

Nov 19, 2022, 11:24 AM, atnaujinta Nov 19, 2022, 12:22 PM

Kūčiukai padeda laukti Kalėdų

Panevėžyje įsikūrusioje naminės duonos kepyklėlėje „Velželio duona“ kūčiukai pradėti kepti gerokai prieš šventes.

„Visada pradedam kepti lapkritį. Dėl to, kad vėl pajaustume gamybos procesą, kad vėl ranka priprastų, nes juk tą darome ne kiekvieną dieną, ne ištisus metus. Be to, jau po pirmojo kepimo pastebėjome, kad kūčiukai perkami, žmonės išsiilgę to skonio – jie padeda laukti Kalėdų“, – šypsojosi mažosios bendrijos (MB) „Velželio duona“ vadovas Vaidas Baranauskas.

Kepyklėlėje Kūčių kepinukai kepami jau trečius metus. Jiems naudojami kvietiniai miltai, aguonos, mielės, šiek tiek cukraus, truputėlis druskos, aliejus ir pienas. Jo dėka mažieji „duonos kepaliukai“ tampa minkšti ir ilgai nekietėja.

Anot V. Baranausko, pirmuosius kūčiukus pirkėjai greitai išperka. „Pirmą kartą iškepėme vos 10 kilogramų. Pastebėję, kad žmonės perka, kiekį padvigubinom, o dabar per savaitę iškepame apie 30–40 kilogramų kūčiukų“, – skaičiuoja vadovas.

V. Baranauskas. Daug iš anksto perkamų kūčiukų iškeliauja į užsienį: vieni juos siunčia giminaičiams, kiti išsiveža šventėms keliaudami patys.

Kūčių kepinukai – brangesni

Manoma, kad kučiūkų kepėjams darbų įkarštis prasidės po savaitės ar dviejų, tik ar jis bus toks karštas kaip pernai, vadovas prognozuoti nesiryžta.

„Sunku nuspėti, koks bus šis prieškalėdinis laikotarpis, gal žmonės taupys ir nieko nepirks. Pernai panašiu metu kepdavom ne vieną, bet jau tris ar keturis kartus per savaitę“ – kalbėjo V. Baranauskas.

Tiesa, šiemet ir už vieną pagrindinių Kūčių simbolių – kūčiukus – mokėsime brangiau. Vadovas aiškino, kad brango viskas – visų pirma energetika, antra – žaliavos: ir miltai, ir aliejus, ir kitos gamybos sąnaudos, tad ir kūčiukus iškepti atsieina brangiau. Kūčių kepinukų kaina kilo beveik 20 procentų. Pernai kepyklėlėje „Velželio duona“ prėskučių kilogramas kainavo 7 eurus, šiemet – 8, 25 euro.

Nebėra tokie populiarūs

Radviliškių kaimo kepykloje kūčiukams tešla dar neminkoma. Čia „duonos kepaliukus“ kepti planuojama vėliau – gruodį.

„Stebime, kad kūčiukai nebėra mūsų pagrindinė prekė. Jų gamyba mažėja, nes mažėja kūčiukų pirkimas. Palyginti su kitais kepiniais, jie jau nebėra tokie populiarūs, nors, žinoma, pagrindiniu patiekalu ant Kūčių stalo tebelieka“, – pastebėjimais dalijosi Radviliškių kaimo kepyklos šeimininkas Albinas Kisielis.

Be to, jo nuomone, šiais laikais moterys labai išmoningos, viską moka ir pačios kūčiukus namuose kepa.

„Moterims kepti namuose smagiau, nei pirkti parduotuvėje. Joms gera ruoštis šventėms, namai prisipildo kalėdinių kvapų, kuriama šventinė nuotaika“, – sakė A. Kisielis.

Jau kurį laiką Radviliškių kaimo kepykloje kūčiukai lieka antrame plane, nes juos aplenkė šakočiai ir šimtalapiai.

„Daugiau orientuojamės į brangesnę ir turtingesnę produkciją. Be to, tikro šimtalapio ar šakočio pats nepasigaminsi. Jiems reikalingi tam tikri instrumentai ir priemonės, – sako A. Kisielius ir juokaudamas palygina: – Kam gaminti „Zaporožietį“, jeigu galima pagaminti „Mersedesą“.

Anot vadovo, dabar žmonės orientuojasi į kepinius, kuriuose yra kuo mažiau įvairių priedų, ieško natūralaus produkto. Todėl kepant šimtalapius naudojamas tik natūralus sviestas, aguonos, varškė ar kaimiški obuoliai. Šimtalapius, kaip ir šakočius ar konditerinius grybukus, užsako ir pavieniai žmonės, ir įmonės, kurios šiais skanėstais Kalėdų proga vaišina savo darbuotojus.

„Praktiškai nesame pajėgūs įvykdyti visų užsakymų, nes kepinius reikia iškepti per labai trumpą laiką, o jų realizavimo terminas trumpas – apie dvi savaites. Tad gamyba jau vyksta. Dalį produkcijos užšaldom 20–30 laipsnių temperatūroje, o produktus iškepam prieš šventes. Viskas atliekama šiuolaikinėmis technologijomis“, – teigė A. Kisielis.

Dalis kepykloje gaminamos produkcijos iškeliauja į Angliją, Airiją, Belgiją, kur plačiai pasklidusios lietuvių bendruomenės. Bet visgi didžioji dalis gaminių parduodama Lietuvoje.

Produkcija brango 30 procentų

Kepyklos šeimininkas sako, kad šeimos verslas šiais metais sulaukė labai didelio smūgio, kada už elektrą vietoj šešių tūkstančių eurų kepyklai teko mokėti aštuoniolika tūkstančių.

„Jeigu mes žaistume tik su kūčiukais, net dėl elektros neuždirbtume. Būtų gerai, kad energetika nebrangtų. O pirkėjai vis tiek klausia, kodėl pabranginai. Viską paskaičiavę mes negalime dirbti į minusą, nes tokiu atveju kepyklą privestume prie bankroto. Norime išlaikyti kepykloje dirbančius žmones, kvalifikuotus darbuotojus, kurie savo darbą puikiai moka, daug stengiasi. Žmonės dabar yra labai didelė vertybė, be kurios nė viena gamyba neapsieina“, – kalbėjo A. Kisielis.

Vadovas pažymėjo, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, produkcijos kainos kilo 20–30 procentų.

„Stengiamės išlikti rinkoje. Įprastai būna taip – jeigu produkto kainą pakeli ir jo neperka, tai to kepinio ir nebegaminam. Visgi su kaina negalima per aukštai iššokti. Gali kainų prisigalvoti kiek tik nori, bet kas iš to, jei su vienu duonos kepalu stovėsi visą dieną ir niekas jo nenupirks. Reikia daryti tokią kainą, kokia yra rinkoje, nes kito kelio nėra“, – įsitikinęs A. Kisielis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kas trukdo Ukrainai laimėti karą?