Bendrovės „Autokausta“ specialistai šiam projektui panaudojo 304 tūkstančius tonų skaldos, 8,5 km kelio atkarpoje paklojo daugiau kaip 54 tūkstančius tonų asfalto, įrengė 14,7 kilometro kelio atitvarų, taip pat paklojo virš 4 kilometrų lietaus nuotekų tinklų, buvo įrengti apšvietimo tinklai.
„Pagal vertę tai nebuvo pats didžiausias mūsų įmonės projektas, bet kaip objektas jis buvo vienas sudėtingesnių, tačiau, turint daugiau kaip 450 vnt. sunkiosios technikos, savo betono, asfalto, metalo konstrukcijų gamyklas ir 800 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tai nebuvo sudėtinga, todėl didžiuojamės įgyvendinę šį projektą. Mūsų specialistai parodė, kokios mūsų galimybės“, – pažymėjo „Autokaustos“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.
Tiesa, įmonės vadovai pripažįsta, kad ne darbų apimtis buvo didžiausias iššūkis. „Sudėtingiausia buvo dirbti neuždarius magistralės. Rekonstrukcija buvo atliekama greta veikiančių transporto arterijų, nes kitos galimybės nebuvo, – sakė bendrovės „Autokausta“ vadovas J.Kriaučiūnas. – Darbuotojams teko milžiniškas spaudimas, nes į pajūrį skubantys vairuotojai nevengdavo pamokyti, kada ir kaip reikia dirbti.“
Pavojų kėlė avarijos
Automagistralės A1 atkarpa ties Giraite buvo viena pavojingiausių visoje šalyje. Eismui bene labiausiai apkrautame ruože kliudydavo ne tik nuolat susidarantys kamščiai, bet ir į kairę nusukantys ir tris eismo juostas kertantys automobiliai.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nusprendė šį kelio ruožą sutvarkyti pagal aukščiausius saugumo reikalavimus – panaikinti vieno lygio sankryžą ir įrengti viaduką. Kad šis projektas buvo gyvybiškai svarbus, liudija skaičiai. Per pastarąjį dešimtmetį Giraitės ruože įvyko net 89 avarijos. Didžiąją dalį sudarė techninės, bet per 9 įskaitinius eismo įvykius čia žuvo 2, sužalota 11 žmonių.
Ruožas tapo pavyzdinis
Spręsti apsisukimo problemą nutarta įrengiant viaduką, kuris tapo bene svarbiausia viso projekto dalimi.
Ties Topolių gatve iškilo ir viadukas pėstiesiems, bet jo vaidmuo nebe toks svarbus. Mat šiuo A1 automagistralės ruožu per parą pravažiuoja apie 40 tūkstančių transporto priemonių, todėl menkiausia kliūtis sukeldavo didžiulius kamščius. Be to, nuolat kildavo pavojų dėl apsisukti bandančių automobilių.
Užbaigtą projektą apžiūrėję ir įvertinę LAKD vadovai pavadino jį pavyzdiniu. Dabar ketinama spręsti ir panašią problemą prie Vilniaus, kur taip pat yra tokia pati šiuolaikinių saugumo reikalavimų neatitinkanti vieno lygio sankryža.
Tiesa, visų problemų ši rekonstrukcija neišsprendė, nes Kauno pašonėje plečiasi gyvenamieji rajonai, kuriasi pramonės įmonės, todėl transporto srautai nuolat didėja. Be to, būtina plėsti ir nuvažiuojamųjų kelių tinklą.
Gavo europinę paramą
Valstybinės reikšmės kelio ruožas yra transeuropinio tinklo „Via Baltica“ plėtros projekto dalis, tad rekonstrukcija buvo finansuojama ir iš europinių fondų.
Viso projekto vertė – 17,4 milijono eurų. Dalį pinigų LAKD skyrė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, o likusi dalis – Sanglaudos fondo parama. Už šiuos pinigus buvo pastatyti du automobilių ir pėsčiųjų viadukai, įrengta skirtingų lygių sankryža, abiejose magistralės pusėse jungiamuosiuose keliuose suformuotos trys žiedinės sankryžos.
Automagistralės atkarpoje kelininkams teko įrengti net 37 nuovažas į aplinkinius vietinės reikšmės kelius, be to, pagal naujausius standartus įrengtas apšvietimas, o transporto srauto keliamam triukšmui slopinti – garsasienės.
Pretendavo 7 dalyviai
Kauno bendrovė viešajame konkurse buvo viena iš 7 pretendentų. LAKD, atsižvelgusi į ekonominio naudingumo kriterijų, darbus patikėjo kauniečiams. Rangovas buvo atrinktas įvertinus kainos ir kokybės santykį – buvo vertinamas ir darbų atlikimo terminas, ir darbams suteikiama papildoma garantija.
„Autokaustos“ įgyvendintu projektu pasidžiaugęs užsakovas neslėpė ambicingų planų iki 2030 m. sutvarkyti visą automagistralę Vilnius–Klaipėda ir „Via Baltica“. LAKD siekis – šie valstybinės reikšmės keliai turi atitikti ir saugumo, ir patogumo standartus.