Pabrango nežymiai
Tiesa, nors metinė infliacija ir siekia aukštumas, eglučių verslo tai beveik nepalietė – jei brango, tai vos keliais eurais.
„Šiais metais kainos pas mus svyruoja tarp 45 ir 70 eurų be nuolaidų. Čia jau su pristatymo ir išvežimo paslauga. O nuolaidos vyrauja įvairios – nuo 5 iki 10 eurų. Su 5 eurų nuolaida kainos išeina tokios pačios, kaip praėjusiais metais“, – sakė įmonės „ChristmasTree Lietuva“, prekiaujančios eglutėmis internete, atstovas.
„Kainos nepasikeitusios – tokios pat kaip prieš metus, dvejus. Pas mus kainos nuo 34 eurų, skaičiuojant su pristatymu ir išvežimu“, – sakė visoje Lietuvoje eglutėmis prekiaujančios įmonės „Didelės eglės“ atstovas Tautvydas.
Kaune ir Kauno rajone eglutes pardavinėjančio medelyno „Sodo rožė“ projektų vadovas Justinas Virbickas sakė, kad eglutės pabrango vos keliais procentais.
„Kainos visokios, nuo 15 iki 100 eurų, bet daugiausia – 30–40 eurų. Jos šiek tiek pabrango, bet ne drastiškai – gal 7 ar 8 proc. Kėniai pabrango tiek Danijoje, tiek visoje Europoje, tai natūralu, kad ir visoje Lietuvoje. Daugiau pabrango tos kalėdinės prekės, kurios yra rankų darbo, pavyzdžiui, dekoratyvinės eglutės, gamintos iš kėnio šakų, vainikėliai, kitos kalėdinės dekoracijos. Jų brangimas kai kur ir 15–20 proc.“, – komentavo jis.
Nežymiai pabrango ir gyvai prekiaujamos eglutės.
„Atvežtinės eglutės, kėniai brango kokiais 2–3 eurais, o lietuviškos – maždaug 1 euru. Kainos priklauso nuo dydžio, aukščio, pločio, siaurumo. Maždaug 2 metrų aukščio daniška atvežtinė eglutė kainuotų nuo 25 iki 60 eurų. Atvežtinių eglių kainos yra didelės, bet tai yra medžiai, kuriuos reikia auginti ne vienus metus, prie jų reikia daug dirbi, juos formuoti“, – sakė Kaune gyvai eglutėmis prekiaujanti Jūratė.
Galima ir išsinuomoti
Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo ir nauja paslauga – eglučių nuoma.
„Čia tas pats, kas pristatymo ir išvežimo paslauga. Mes lygiai taip pat savo reklaminėse kampanijose vartojame šį žodį. Ne mes jį sugalvojome, o patys klientai pasufleravo, kad jie taip traktuoja, jog jie nuomojasi eglutę, nes mes pristatome ir išvežame. Mes, surinkę eglutes, jas perdirbame arba pasodiname, jei buvo vazonėlyje“, – aiškino „ChristmasTree Lietuva“ atstovas.
Tačiau eglučių nuoma klientui finansinės naudos neatneš, tai daugiau yra ekologinė akcija, pasakojo J.Virbickas.
„Jeigu klientas perka eglutę vazone, po švenčių dažnai susiduria su problema, kad jos nėra kur padėti, o išmesti gaila, pasodinti nėra kur. Todėl mes visas eglutes surenkame. Jei jos yra gyvybingos, bandome jas reanimuoti ir dalį jų atsodiname į mišką. Jos daugiau nebebūna kalėdinės eglutės. Dažniausiai atgyja 20–30 proc. Visos kitos eglutės yra perdirbamos ir naudojamos biokurui, trąšoms“, – sakė jis.
Sugrįžta mados
Nors nemažai metų prekeiviai tikino geriausiai parduodantys atvežtinius kėnius, šiais metais mados ėmė po truputį keistis. Papročių ir vaikystės kvapo išsiilgę lietuviai grįžta prie klasikos – tradicinės lietuviškos eglutės.
„Lietuviškos dabar grįžta į madą. Jos buvo šiek tiek primirštos, bet dabar lietuviai jas vėl pamėgo, noriai perka. Jų ir kaina mažesnė. Lietuvišką egutę gali nusipirkti nuo 10 eurų. Už 30 eurų gali nusipirkti ir 3 metrų lietuvišką eglę.
Manau, kad sugrįžo ir tam tikri sentimentai. Kai pirkėjo paklausiu, kodėl perka lietuvišką eglę, sako: dėl kvapo. Tai asocijuojasi su vaikyste. O kėnis yra didelis medis, jo kaina aukštesnė, jam reikia ir tam tikrų stovų, kurie galėtų jį atlaikyti. Stovas, kuris atlaikytų kėnį, yra brangus“, – kalbėjo eglutėmis prekiaujanti Jūratė.
„Jeigu tai yra klientai iš didmiesčių, butų, kurie turi mažiau vietos, jie natūraliai renkasi lietuviškas eglutes. Jei tavo klientai – iš nuosavų namų, jie renkasi tas eglutes, kurios ilgiau stovi ir užima daugiau vietos. Tada dominuoja kėniai“, – sakė J.Virbickas.
Jau sulaukė pirkėjų
Kalėdinių eglučių bei kėnių prekeiviai pasakojo, kad jau sulaukė pirmųjų klientų, norinčių namus puoštis dar lapkričio pabaigoje.
„Pirkimas prasidėjo nuo praeitos savaitės, bet daugelis rezervuoja gruodžio viduryje“, – komentavo įmonės „Didelės eglės“ atstovas Tautvydas.
„Šiemet atėjo ansktyva žiema, sniegas, ir visi gyvena nebe lapkričiu, o gruodžiu. Žmonės pradeda dairytis. Pirmų pirkėjų jau sulaukėme“, – antrino ir Jūratė.
Prekeiviai pasidalijo patarimais, kokią eglutę ir kada reikėtų pirkti.
„Dažniausiai patariame eglutę statytis gruodžio pirmos savaitės pabaigoje, bet jeigu namuose karšta, yra vaikučių, tai tada siūlome pasvarstyti eglutės statymą pavėlinti“, – kalbėjo „ChristmasTree Lietuva“ atstovas.
„Pagrindiniai patarimai būtų tie, kad eglutę reikėtų stengtis statyti kuo toliau nuo šilumos šaltinio, tokio kaip židinys, radiatorius. Eglutės labai gerai laikosi prie lango, t. y. vėsiausioje patalpos dalyje. Be to, tiek eglutėms vazonuose, tiek kirstoms eglutėms reikalingas vanduo. Jei tai kėnis, būtinai reikalingas stovas su vandeniu, nes kėnis per pirmas penkias dienas išgeria iki 4 litrų vandens“, – patarimais dalijosi ir J.Virbickas.
Kalėdines dvasios norintiems lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje rekomenduojama pirkti kėnį, o ne lietuvišką eglutę. Tinkamai juo pasirūpinus, medelis turėtų nenudžiūti ir iki Trijų Karalių.
„Jei žmogus nori medelį pasilaikyti ilgiau, virš mėnesio, geriau pirkti kėnį. Jis nemeta spyglių, kai sudžiūna, pakeičia tik spalvą. Nereikia tiek siurbliuoti. Dar jauni žmonė kėnį perka dėl vaikų – kėnis visiškai nebadantis“, – sakė Jūratė.
O jei vis dėlto norisi eglutės, o ne kėnio, rekomenduojama ją pirkti vazone.
„Kirstas statyti siūlome nuo gruodžio 15 d., o vazone galima kad ir nuo kitos savaitės“, – sakė „Didelės eglės“ atstovas.
