Seimo sprendimu savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo

Savivaldybės nuo kitų metų sausio galės lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

Savivaldybės nuo kitų metų sausio galės lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.<br>T.Bauro nuotr.
Savivaldybės nuo kitų metų sausio galės lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 13, 2022, 12:52 PM, atnaujinta Dec 13, 2022, 5:16 PM

Seimas antradienį priėmė savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarką numatančias Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas: už balsavo 113 Seimo narių.

Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad savivaldai reikia dar labiau atlaisvinti galimybes skolintis.

„Šiuo metu centrinė valdžia savo biudžeto deficito neriboja“, – teigė jis.

Tačiau Seimas nepritarė kai kurių Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicijos siūlymui leisti savivaldai investuoti į projektus, kuriais būtų mažinamos jos biudžeto išlaidos ir didinamos pajamos, taip pat skirtus prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.

Išvadą Seimui teikęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas sako, kad dar labiau išplėtus savivaldybių finansinį savarankiškumą, tai didintų administracinę naštą, keltų rizika jų finansų tvarumui, mažėtų galimybės finansuoti kitas valstybės valdymo sritis.

Tuo tarpu Seimas įpareigojo savivaldybes tais atvejais, kai jų biudžeto balanso rodikliai dėl skolinimosi nukrypo nuo biudžeto sudarymo taisyklių, per dvejus metus kompensuoti šį nukrypimą. To nepadarius, vėlesniais metais savivaldybė lanksčiau skolintis negalėtų, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas.

Pataisos iniciatorė liberalė Edita Rudelienė teigė, kad šiuo metu savivaldybėms nėra taikomos jokios sankcijos, jei pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymą.

„Šituo pakeitimu dabar yra apribojama, kad net minimaliai pažeidus iškart savivaldybės negalės skolintis. Būtų leista išsitaisyti“, – teigė parlamentarė.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras nuogąstavo, kad toks pakeitimas turės neigiamos įtakos savivaldybės biudžeto formavimui.

„Tokiu atveju galėtų būti daugiau rizikos, kad savivaldybėse bus tam tikras jausmas, kad apsimokės drausmės nesilaikyti, sukeltų riziką biudžetų tvarumui. Jeigu skolos augimas viršytų pajamų augimą ilgesnį laiką, tai užtruktų ir tai gali sukelti papildomų rizikų tiek savivaldybių, tiek visam viešajam biudžetui“, – aiškino jis.

Tačiau Seimas pataisą vieno balso persvara priėmė: už balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 30, o susilaikė 24.

Skaičiuojama, kad 2021–2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms.

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui Seime reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.