Siekdamas kovoti su infliacija, Europos Centrinis Bankas spalį antrą kartą padidino euro zonos palūkanų normas. Vadinasi, ir paskolas būstui pasiėmę lietuviai kas mėnesį turi sumokėti daugiau nei prieš tai – vidutinė paskolos įmoka išaugo apytiksliai nuo 40 iki 60 eurų.
Paskolos neišgąsdino
Taip išbrangusios paskolos dalies lietuvių neatbaidė, mat jie tikėjosi, kad šis pokytis lems NT rinkos kainų kritimą. Tačiau taip neatsitiko – būstai vis dar kainuoja rekordiškai brangiai. Ekonomistai bei NT ekspertai aiškino, kad greičiausiai kainų kritimas nenusimato ir ateityje.
„Nuo šių metų pradžios stebimos neapibrėžtumo nuotaikos, nulemtos įvairių aplinkybių: karo Ukrainoje, vėliau – infliacijos šuolių, galiausiai – palūkanų augimo.
Vis dėlto kol kas didesnių pokyčių būsto finansavimo rodikliams jie nepadarė: Lietuvos bankų asociacijos (LBA) narių vertinimu, iki šiol šiemet nežymiai mažėjo suteiktų būsto paskolų skaičius, tačiau jų suma augo – tiek dėl didėjusių būsto kainų, tiek dėl rinkos aktyvumo“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Pasak jos, vidutinės būsto paskolos sumos augimas stebimas visus metus.
„NT kainos didėja, tad skolinamasi didesnes sumas. Taip pat reikia daugiau išleisti kredito aptarnavimui arba susitaupyti didesnį pradinį įnašą. Šiemet vidutinė būsto paskolos suma, LBA duomenimis, jau perkopė 95 tūkst. eurų. Kalbant apie rinkos tendencijas, būsto įperkamumo rodikliai Lietuvoje šiais metais prastėja. NT kainoms ir toliau augant, sumažės jo prieinamumas ir būsto paskolų išdavimo tempai sulėtės“, – prognozavo E.Čipkutė.
Jai antrino ir VšĮ „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius. Jis aiškino, kad pakilusios palūkanos, nors ir atnešė į rinką neapibrėžtumo, bet tik labai nežymiai paveikė pirkėjus. Pasak pašnekovo, nors paskolos ir išbrango, pirkėjai vis tiek perka būstus, todėl pardavėjai neturi būtinybės nuleisti kainų.
„Sandoriai pamažėję, bet jie vis tiek dar išlieka 2018 ar 2019 metų lygyje. Tai reiškia, kad pardavimo apimtys yra pakankamos. Pardavėjai galbūt neišgyvena tų geriausių laikų, prie kurių galėjo labai sparčiai kelti kainas, bet dabartinis rinkos aktyvumas yra pakankamas, kad pardavėjai nejaustų didelio poreikio mažinti kainas. Galbūt jie nebegalės didinti kainų, bet kad mažintų paklausa turi kristi gerokai labiau, nei yra dabar“, – tvirtino A.Antanavičius.
„Bankų statistika kol kas rodo, kad žmonės neišsigando. Rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje išduota apie 190 mln. eurų būsto paskolų, rugpjūtį buvo šiek tiek daugiau. Žiūrint istoriškai, tai yra daugiausia nuo euro įvedimo. Rekordinės apimtys rodo, kad dalis visuomenės ne visai bijo šildymo kaštų ar kitko ir turi lūkesčius, susijusius su NT, kurie yra visai pozityvūs. Jie eina į banką, skolinasi“, – pridūrė jis.
Vis dėlto padidėjęs skolinimasis iš bankų veda į tai, kad būsto kainos ir toliau turėtų kilti, nes banko paskolos daro įtaką būsto kainoms.
„Kol kas statistika rodo, kad bankų pinigai užima vis daugiau dalies NT rinkoje, einama į Vakarų patirtį, kada bankinis finansavimas yra vis dažnesnis ir aktualesnis. Čia nėra gerai. Vakarų patirtis rodo, kad po to būstas tampa vis mažiau įperkamas, ypač jauniems žmonėms, kurie tik pradeda savo karjerą. Mes, deja, judame ta kryptimi“, – komentavo pašnekovas.
NT agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis irgi mano, kad palūkanos pakilo ne taip reikšmingai ir skausmingai, kad žmones atbaidytų pirkti ar domėtis būsto pirkimu.
„Paskolos nepabrango taip, kad jos būtų neprieinamos. Taip, kažkam tai yra priežastis nebesiskolinti, bet tai yra mažesnė žmonių dalis. Didesnė dalis, jei turi motyvaciją pirkti būstą, gali pasinaudoti paskola. Ir tai nėra labai skausminga, ypač jeigu lyginame įmokas bankams ir dabartinės būsto nuomos kainą“, – sakė S.Vagonis.
Kainos kristi neturėtų
Ekspertai aiškino, kad aukštos kainos NT rinkoje – ne trumpalaikis dalykas. Esą geroji žinia ta, kad kainos nebekyla, tačiau neturėtų ir kristi.
„Šiais metais matėme, kad kainos augo gerokai sparčiau nei gyventojų pajamos, o kitais metais kainų augimas sulėtės, bet labai tikėtina, kad pajamų augimas bus spartesnis. Aišku, gali būti visko, čia yra daug neapibrėžtumo, bet labiausiai tikėtinas scenarijus tas, kad kainos turėtų stabilizuotis arba bus šioks toks kritimas tam tikruose segmentuose – mes kalbame apie iki 10 proc. korekciją.
Tokia korekcija netgi būtų sveika. Pastaraisiais metais pinigų banga užliejo rinką, tai kilo visokio būsto kaina, o dabar bus toks laikotarpis, kai grūdai atsiskirs nuo pelų. Didesnę stabilizaciją matysime pavasarį“, – portalui lrytas.lt sakė „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Tam, kad pradėtų kristi kainos, reikia stipresnių veiksnių ir daugiau laiko pardavėjams pamatyti tą kontekstą, kad jie pradėtų mažinti kainas. Paprastai visi emociniai šokai, momentiniai negatyvūs dalykai tęsiasi mėnesį ar du, tad pardavėjai linkę luktelti, neskubėti su kainų korekcijomis.
Metinis kainų augimas išlieka apie 10–12 proc., tad vis tiek yra tam tikra infliacijos amortizacija. Manau, turto savininkai tą mato, suvokia. Vyksta žaidimas tarp pirkėjų ir pardavėjų. Trūksta argumentų, kad būtų galima laukti mažėjančių kainų“, – tvirtino A.Antanavičius.
„Jei žmogus greitu metu laukia didelės nuolaidos, tai to nebus. Nuolaidos galima tikėtis gal mažiau kokybiškam, prastesniam butui. O šiaip ilgesniame laikotarpyje turbūt niekas nepasikeis. Ar verta palaukti porą mėnesių tikintis, kad kainos bus žemesnės? Manau, kad ne“, – teigė ir S.Vagonis.
Ko trūksta iki kainų mažėjimo?
Anot S.Vagonio, NT rinką labiausiai veikia trys veiksniai: gyventojų pajamos, demografinė padėtis ir finansavimo „grindys“.
„Šiuo metu finansavimo „grindys“ pabrango, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis būsto rinką. Reikia žiūrėti ir į kitus du veiksnius: žmonių pajamos ir toliau auga, taip pat ir demografinė padėtis – žmonių kiekis Lietuvos didmiesčiuose auga. Tai reiškia, kad rinka nepatyrė sukrėtimo visose sferose – iš trijų šlubuoja tik vienas veiksnys.
Jei rinka būtų priklausoma nuo vieno veiksnio, būtų galima teigti, kad ji gali susvyruoti ir eiti žemyn, bet dabar vienas veiksnys neigiamas, o kiti du dar iki šiol laiko rinką. Dabar rinkoje ne visi veiksniai rodo kilimą, ir rinka po truputį šąla, galima po truputį kai kuriuose segmentuose iš tikrųjų sulaukti kainų sumažėjimo. Tačiau visuotino, greito ir reikšmingo kainų sumažėjimo laukti neverta“, – kalbėjo S.Vagonis.
Minėti trys veiksniai buvo regiami per 2009-ųjų krizę. Pradėjo mažėti žmonių atlyginimai, prasidėjo masinė emigracija, drastiškai išbrango ir paskolos. Tais metais NT kainos krito apie 40 proc.
„Jeigu ir dabar pradėtų stoti šalies ekonomika, tada būtų galima apie tai kalbėti, bet dabar mes turime tik šąlančią rinką. Jei ir galima tikėtis kainų kritimo, tai tik atskiruose segmentuose, bet šiaip dabar kainų mažėjimo nėra“, – tikino S.Vagonis.
A.Antanavičius įvardijo dar vieną priežastį, galinčią lemti kainų kritimą ateityje.
„Jeigu, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas tęs palūkanų kėlimo politiką, tai paskolos brangs dar labiau. Būstų savininkams turėti paskolą darysis vis skaudžiau. Tad paskola tikriausiai toliau mažės. Mažėjant paklausai, galbūt ir įmanoma sulaukti tam tikro kainų pamažėjimo, bet vėlgi reikėtų žiūrėti į atskirus segmentus“, – svarstė ekspertas.
Tiesa, norintys įsigyti senos statybos butą gal ir gali tikėtis bent menko atpigimo.
„Tikriausiai žiemą senos statybos būstas gali atpigti, kai žmonės pamatys šildymo sąskaitas. Vėlgi, mes nežinome, kokie bus orai, kaip keisis kainos. Čia daug nežinomųjų ir neapibrėžtumo. Bet kol yra bendra infliacija, tikėtis ryškaus kainų kritimo būtų sunku“, – nuomonę dėstė A.Antanavičius.
