Vartotojus pirmiausia išsunkė net 20 proc. ribą perkopusi metinė infliacija. Pramonininkus ar paslaugų teikėjus spaudė pandemijos palikimas šokinėjančių žaliavų kainų pavidalu ir itin pabrangę energijos ištekliai. Valstybei savo ruožtu teko kurti kompensacijų mechanizmus, kad ekonominiai sukrėtimai žmones ir verslą supurtytų kaip įmanoma mažiau.
Bet blogiausias scenarijus neišsipildė. Nors tikslius rezultatus Valstybės duomenų agentūra paskelbs vėliau, panašu, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai galėjo išaugti apie 2,5 proc., kaip prognozuoja gana tikslius skaičiavimus paprastai pateikiantis Lietuvos bankas.
Tikimasi, kad šiemet BVP augs kur kas kukliau – apie 1,3 procento. Tai lems daug veiksnių, bet pirmiausia – pamažu silpnėjantis ekonominis aktyvumas ES valstybėse, į kurias daugiausia eksportuoja Lietuvos gamintojai.
Vidaus rinkoje mažmeninės prekybos rodikliai, nepaisant augančių kainų, yra gana stabilūs.
Mat didėjo, nors ir ne infliacijos tempu, žmonių pajamos, taip pat gyventojų skaičius – juk dėl karo Ukrainoje pas mus plūstelėjo dešimtys tūkstančių pabėgėlių, kurie čia turi maitintis, apsirengti, susimokėti už paslaugas, o nemažai jų yra suradę ir darbą.
Vis dėlto kai kuriems sektoriams, tikėtina, bus sudėtinga ir šiais metais. Antai nekilnojamojo turto rinką jau kausto šaltukas, kilęs dėl augančių bazinių palūkanų.
Sudėtinga ir geležinkelių transportui, ir Klaipėdos uostui, nes sankcijos Rusijai ir Baltarusijai atėmė didelę dalį anksčiau gabentų krovinių.
Darbo rinkoje kol kas sukrėtimų nematyti. Pernai antrąjį ketvirtį užimtumo lygis išaugo 5,6 proc., trečiąjį – dar 5 proc. Tačiau būtent ši sritis kelia daugiausia nerimo verslininkams, kurie tiesiog neberanda tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius pateikė tokį pavyzdį: viena įmonė apskaičiavo dėl darbuotojų stygiaus kas mėnesį netenkanti 370 tūkst. eurų, iš kurių bent 58 tūkst. eurų galėtų būti sumokėti valstybei mokesčių pavidalu.
Negana to, ši bendrovė kas mėnesį patiria nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų nuostolių, nes vėluojama įvykdyti užsakymus.
Ilgalaikėje perspektyvoje galima kalbėti apie įvairiausių profesijų specialistų ugdymą mūsų šalyje, tačiau jų reikia čia ir dabar. Išeitis – prisikviesti jų iš kitų valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai.
Tačiau šiame fronte Lietuva kol kas smarkiai pralaimi kitoms šalims.
Antai vežėjai jau ne pirmus metus steigia bendroves Lenkijoje ir ten perkelia verslą. Ir ne tik dėl to, kad ši šalis yra arčiau svarbiausių Vakarų rinkų.
Pagrindinis motyvas – Lenkijoje tiesiog daug paprasčiau galima įdarbinti vairuotojus iš Ukrainos, Vidurinės Azijos ar kitų buvusių sovietinių respublikų.
O juk tiek mums, tiek lenkams galioja tos pačios ES direktyvos. Vadinasi, Lietuvos valdžios struktūros tiesiog deramai neatlieka savo darbo, susijusio su neišvengiamu darbo jėgos iš trečiųjų šalių pritraukimu.
Kita didelė bėda yra tai, kad darbo našumas auga kur kas lėčiau nei atlyginimai. Dėl to lietuviškos prekės ar paslaugos brangsta, o Lietuva tampa mažiau konkurencinga, palyginti su kitomis šalimis. Tai priklauso ir nuo investicijų lygio, o pastarąjį lemia mokesčių teisinė bazė.
Pavyzdžiui, Estija yra patrauklesnė vien dėl to, kad netaiko mokesčių reinvestuojamam pelnui.
Žodžiu, pokyčių tikrai reikia. Galbūt jų sulauksime šiais metais – valdančioji koalicija žada pristatyti rengiamus mokesčių sistemos pakeitimus.
Tuo metu eiliniams gyventojams vienas svarbiausių klausimų – ar šįmet toliau augs kainos? Vargu ar kas nors galėtų pateikti visiškai teisingą atsakymą, nes daug ką lemia energijos ištekliai.
Pastarosiomis savaitėmis elektra biržoje reikšmingai atpigo, bet tai nereiškia, kad padėtis negali greitai pasikeisti į blogąją pusę. Naftos kainos daugiau ar mažiau stabilios, degalų – akivaizdžiai sumažėjusios, palyginti su rudeniu.
Užtat maisto produktai pas mus lapkritį, palyginti su tuo pačiu 2021 metų mėnesiu, kainavo net 35 proc. daugiau. Visoje ES jų kainos irgi išaugo, tačiau kukliau – apie 18 proc. Apie atpigimą kol kas neverta net kalbėti.
Bet menkų prošvaisčių yra. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys, gruodį, palyginti su lapkričiu, infliacija siekė vos 0,1 proc., nepaisant tradiciškai šį mėnesį išaugusio vartojimo.
Kai kurie ekonomistai tikisi, kad palankiai susidėliojus energijos išteklių kainoms jau sausį arba vasarį galime tikėtis defliacijos. Tiesa, tik mėnesinės.
Dėl aukštos palyginamosios bazės (kainos sparčiai pradėjo didėti kone prieš metus) metinis infliacijos lygis greičiausiai nebebus dviženklis, bent jau nuo vasaros.
Taip tikisi Lietuvos bankas. Tačiau šiems metams jis prognozuoja nemažą infliaciją – 9,5 proc.
Visoje ES šiemet laukiama 3,4 proc., 2024 m. – 2,3 proc. infliacijos, kuri gerokai viršija nustatytą tikslą – 2 proc.
Vadinasi, Europos centrinis bankas turėtų dar padidinti bazines palūkanų normas, o atitinkamai – ir būsto paskolų gavėjų mokamas mėnesines įmokas. Tad brangymetis kol kas niekur neatsitrauks.
