Lenkijoje svarstoma gyventojams iki 40 metų kompensuoti palūkanas pirmajam būstui įsigyti. Šalyje siūloma šiai žmonių grupei palūkanų normas fiksuoti ties 2 proc. 10 metų laikotarpiui, likusią dalį padengiant valstybei.
„Tai yra jau nesąžininga, nes yra tam tikros amžiaus ribos. Tai vyresnis žmogus klausia, kodėl jam nėra, o kitam yra“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
„Kitas dalykas, gal žmogus prieš savaitę įsigijo būstą ir mokės dideles palūkanas, o tas, kuris įsigis nuo liepos 1 d. mokės 2 proc. palūkanas. Tai vėlgi tam tikras nesąžiningumas“, – pabrėžė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Ekonomistas pridūrė, kad, be kita ko, gyventojai, žinodami apie lengvatinės naujos tvarkos įsigaliojimą, iki jos taikymo termino sustabdys būsto pirkimus, o kartu – ir visą rinką.
„Lauks. Todėl duobė bus dar didesnė. O kai įsigalios lengvata, tiesiog bus didžiulis kalnas į viršų. Kai ji eis į pabaigą – vėl duobė“, – svarstė ekonomistas.
„Tai yra visiškas ekonomikos išbalansavimas, sudarymas didžiulių dirbtinai sukurtų kalnelių. Taip pat, vis auga gyventojų lūkestis, kad gaus dar kažkokios paramos“, – pažymėjo jis.
Pasak eksperto, dėl tokių valstybės finansuojamų kompensacijų, subsidijų ir kitų perteklinių pagalbos gyventojams priemonių, tik augtų infliacija, o ekonomika išsibalansuotų.
„Esu iš esmės priešininkas perteklinių kompensavimų. Žiūrint fundamentaliai, klausimas, kokią norime kurti valstybę – ar gerovės valstybę, ar geros valstybės modelį: ar judame labiau link Skandinavijos, ar labiau link Pietų Europos valstybių. Deja, Vidurio ir Rytų Europos regionas, su keliomis išimtimis, labiau juda labiau link geros valstybės modelio“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, tokia politika jau turi neigiamų pasekmių, kadangi, ekonomisto teigimu, šiame Europos regione fiksuojama didžiausia infliacija. Tą, Ž. Maurico teigimu, parodo Vengrijos atvejis.
„Vengrija pradėjo subsidijų žaidimą, kai viską ką galėjo, tą ir pažadėjo, o pagrindinis argumentas buvo, kad taip kovojama su infliacija. Dabar jau Vengrijoje infliacija yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, jau keletą mėnesių“, – sakė ekonomistas.
Lietuva, Ž. Maurico vertinimu, elgiasi nuosaikiau bei biudžeto lėšų perteklinėms kompensavimo priemonėms skiria mažiau, nors pastaraisiais metais biudžeto išlaidų augimas šalyje buvo didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių.
„Esame arčiau Skandinavijos šalių. Bet kadangi spaudimas buvo didelis, buvo tikrai keletas epizodų, kur tikrai paramos, įsikišimo gal buvo ir per daug. Lietuvoje apskritai, (…) 2019–2023 m., valstybės sektoriaus išlaidos augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lenkiame tą pačią Lenkiją, Vengriją“, – teigė Ž. Mauricas.
