„Prieš prasidedant tiems pervežimams visi turėjo didžiulių planų. Manėme, kad per dieną vešime po porą traukinių, bus puiku ir važiuos greitai. Tačiau realybė buvo tokia, kad yra daug problemų, pradedant nuo infrastruktūros. Turime ribotą bėgių skaičių.
Antra problema – tai norinčių geležinkelių vežėjų skaičius. Lenkijoje turime daugybę vežėjų, pasidalijusių tarp didelių įmonių, kurios turi po 20 vežėjų, bet yra daugiau nei šimtas licencijų. Yra daug įmonių, kurios nori daryti tą patį“, – interviu Eltai metu teigė M. Szlendak.
„Taip pat yra visiškai kitoks geležinkelis kitoje sienos pusėje, kitoks mentalitetas, kitoks matuoklis, viskas kitaip. Kai pradėjome, tai buvo didžiulė problema. Užuot važiavę porą traukinių per dieną, važiavo vienas traukinys per mėnesį. Nes situacija buvo tokia. Teko ramiai stovėti pasienyje ir laukti eilės, kol nukeliausime į Ukrainą“, – pridūrė jis.
M. Szlendak pažymėjo, kad šiuo metu pokyčiai juda gera linkme, prie to prisideda ir lengvesnės procedūros muitinėje, tačiau situacija vis dar nėra optimali dėl ilgai trunkančio tranzito.
„Laikui bėgant padėtis šiek tiek gerėja. Šiuo metu mums pavyksta nuvežti vieną ar daugiau traukinių per savaitę. Ir manau, kad pokyčiai juda labai gera linkme. Muitinėje tampa šiek tiek lengvesnė procedūra.
Žinoma, situacija dar nėra optimali, nes tranzito laikas labai ilgas ir tam reikia šiek tiek daugiau bendradarbiavimo tarp politikų, ministerijų ir už infrastruktūrą atsakingų asmenų, kad jie paruoštų infrastruktūrą. Tai nėra labai sunku, tik laiko klausimas, kad ateinantiems mėnesiams ir ateinantiems metams būtų geriau pasiruošta“, – sakė „LTG Cargo Polska“ vadovas.
„Turbūt turėsime milijonus tonų įvairių prekių gabenti per Ukrainą arba per šalia jos esančia Lenkiją, nuo Lenkijos iki Ukrainos ir iš visos Europos iki Ukrainos. Mes tikrai būsime pasiruošę. Tikriausiai galėtume tai padaryti geriau, bet turėdami tiek resursų ir tokias galimybes įdėjome šimtą dvidešimt procentų pastangų (proceso užtikrinimui – ELTA), – pridėjo jis.
Praeitais metais siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės ir Rusijai vykdant karinius veiksmus ir Ukrainos uostų blokadą, dalis žemės ūkio produkcijos geležinkeliu būdavo gabenami iš Ukrainos, per Lenkiją į Lietuvą, Klaipėdos uostą. Nuo gegužės pabaigos, į Lietuvą reguliariai gabenami grūdai ir kita žemės ūkio produkcija iš Ukrainos.
Plačiajai vėžei skirti vagonai iš Ukrainos buvo gabenami siaurąja vėže. Siekiant saugaus ir sklandaus techninio parko išgabenimo iš šalies, grūdovežiai buvo gabenami su specialiais apsauginiais priedangos vagonais sąstato pradžioje ir pabaigoje.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Ukrainoje likusių „LTG Cargo“ vagonų pargabenimas į Lietuvą buvo itin sudėtingas dėl skirtingų standartų vėžėms taikomų reikalavimų, muitinės procedūrų Ukrainos pasienyje bei šiam išskirtiniam traukiniui taikytų judėjimo greičio ribojimų Lenkijoje. Vagonų susigrąžinimas į Lietuvą buvo įgyvendintinas bendradarbiaujant su dukterine bendrove „LTG Cargo Ukraine“, „Ukrainos geležinkeliais“ ir Lenkijos bendrove „PKP Cargo“.
