„ECB valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris palūkanų normas 50 bazinių punktų vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu, užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Tai yra stiprus sprendimas. Priimtas daugumos ir be didesnių dvejonių“, – teigė G.Šimkus.
„Infliaciniai procesai euro zonoje nedingo. Todėl mes turime būti atsargūs ir atidūs žiūrėdami į ateitį, bet mano vertinimu, tai nėra paskutinis palūkanų normų padidinimas“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu kiek palūkanų normos galėtų būti didinamos gegužės mėnesį vyksiančiame ECB valdančiosios tarybos posėdyje, LB valdybos pirmininkas spėti nesiryžo.
„Aiškus pasakymas ar numatymas, kas būtų jau gegužės mėnesį, priėmus kovo mėnesį sprendimus būtų netikslingas. Juolab matome, kokie stiprūs perkainavimai ypač skolos instrumentų, palūkanų normų pokyčiai, vyko per pastarąją savaitę. Galutinė palūkanų norma, kaip smarkiai pasikoregavo per kelias dienas...“, – tvirtino jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad ketvirtadienį posėdžiavusi ECB valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 proc., 3,75 proc. ir 3 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. kovo 22 d.
Centrinio banko ekspertai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija bus vidutiniškai 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Tuo pat metu pagrindinis kainų spaudimas tebėra didelis. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. toliau didėjo.
Infliacija Lietuvoje išlieka viena aukštesnių
Metinė infliacija euro zonoje sumažėjo iki 8,5 proc., o ES – iki 9,9 proc., praneša ES statistikos tarnyba Eurostatas.
2023 m. vasarį euro zonos metinė infliacija buvo 8,5 proc., t. y. 0,1 proc. punkto mažiau nei sausį. Palyginimui, prieš metus rodiklis siekė 5,9 proc.
Tuo metu ES metinė infliacija 2023 m. vasarį buvo 9,9 proc., taip pat 0,1 proc. punkto mažesnė nei sausį. Prieš metus ES rodiklis siekė 6,2 proc.
Mažiausi metiniai rodikliai buvo užregistruoti Liuksemburge (4,8 proc.), Belgijoje (5,4 proc.) ir Ispanijoje (6,0 proc.), o aukščiausi – Vengrijoje (25,8 proc.), Latvijoje (20,1 proc.) ir Čekijoje (18,4 proc.).
Palyginti su sausiu, metinė infliacija sumažėjo 15-oje valstybių narių, išliko stabili 2-ose ir padidėjo 10-yje.
Vasario mėn. didžiausią įtaką metinei euro zonos infliacijai turėjo maistas, alkoholis ir tabakas (+3,1 proc.), paslaugos (+2,02 proc. punkto), neenergetinės pramonės prekės (+1,74 proc. punkto) ir energetika (+1,64 proc. punkto).
Lietuvoje vasarį metinė infliacija siekė 17,2 proc.
