Dėl to, kad gynybai būtina skirti ne mažiau kaip 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip numatyta įsipareigojimuose, ginčytis neverta.
Kita vertus, bankai iš tiesų pastaraisiais metais tunka: 2018–2021 metais grynosios palūkanų pajamos šiame sektoriuje vidutiniškai siekė 520 mlrd. eurų kasmet, o šįmet ir kitąmet jos gali išaugti iki 1,3 mlrd. eurų.
Taip nutiko dėl to, kad Europos centrinis bankas (ECB) smarkiai padidino palūkanų normas. Komerciniai bankai, saugodami savo pinigus ECB, už tai gauna kur kas daugiau pajamų nei anksčiau, nors iš esmės nieko jiems daryti nereikia.
Lietuvos bankas dar vasario pradžioje pasiuntė įspėjimą bankininkams, kad gali būti svarstomos ir fiskalinės priemonės.
Mat komerciniai bankai neskubėjo didinti indėlių palūkanų, kai augo bazinės palūkanų normos ir EURIBOR.
Negana to, pinigų perteklius mūsų šalies bankų rinkoje yra akivaizdus – vien indėlių sukaupta apie 21 mlrd. eurų. Jų smarkiai pagausėjo pandemijos metu, o skolinimo apimtis tokiu tempu neaugo.
Todėl bankai gali nerizikuodami laikyti lėšas ECB ir puikiausiai uždirbti pelną be jokios rizikos, užuot įdarbinę pinigus ir taip skatindami verslą bei ekonomiką.
Bet skolinti daugiau niekas bankininkų negali įpareigoti. Todėl ir nuspręsta įvesti vadinamąjį solidarumo mokestį. Finansų ministrė G.Skaistė rėmėsi kitu pavyzdžiu, kai praėjusiais metais Europos mastu buvo bandoma apmokestinti dėl pašokusių kainų išaugusį energetikų pelną.
Pagal Finansų ministerijos projektą, grynosios palūkanų pajamos, viršijančios 2018–2021 metų vidurkį daugiau nei 50 procentų, būtų apmokestinamos 60 proc. tarifu.
Jeigu, kaip planuoja valdantieji, mokestį pavyktų įvesti jau nuo antrojo ketvirčio, per šiuos ir kitus metus papildomai planuojama surinkti apie 510 mln. eurų. Aišku, bankai gali išvengti šio mokesčio didindami indėlių palūkanas ir atitinkamai savo išlaidas.
Suprantama, bankų sektorius stoja piestu.
„Finansų sektoriaus likvidumas yra išaugęs visoje Europoje, bet, išskyrus Lietuvą, Šiaurės-Baltijos regiono valstybėse papildomas bankų sektoriaus apmokestinimas nėra svarstomas. Tad toks žingsnis reikšmingai sumažins Lietuvos konkurencingumą, palyginti su Estija, Latvija bei kitomis regiono šalimis, ir patrauklumą užsienio investuotojams.
Jeigu kalbama apie solidarumo poreikį, prie krašto gynybos finansavimo turėtų prisidėti visi šalyje veikiantys ūkio subjektai, o ne tik vienas sektorius. Taigi, atsižvelgiant į krašto gynybos finansavimo svarbą, tam turėtų būti numatyti patikimesni ir įvairesni finansavimo šaltiniai“, – tvirtino Lietuvos bankų asociacija.
Kita vertus, bankai labai jautrūs įvairiems rinkos siunčiamiems signalams. Štai JAV bankrutavo du bankai, o jų bankroto aidas jau sklinda po pasaulį.
Klausimų kyla ir dėl kitų aspektų. Nors, kaip planuojama, surinktos lėšos būtų skirtos krašto apsaugai didinti, greičiausiai jos pirmiausia tiesiog pateks į biudžetą, o kiek iš jo jau bus atseikėta gynybai, būtų sprendžiama atskirai.
Antra, bankų atstovai, ko gero, teisūs piktindamiesi, kodėl išskiriamas tik vienas sektorius.
Tai kliūva ir ekonomistams – atvėrus tokią Pandoros skrynią ateityje būtų galima socialistiniu principu apmokestinti ir kitas sritis, jei tik jose uždirbamas pelnas valdžiai pasirodys per didelis.
„Galime rikiuoti: informacinių technologijų kompanijos (jos gavo daugiau pelno, nes tiesiog pasikeitė rinka), biotechnologijų įmonės (tos išvis už dyką pelną gavo, nes pandemija), tada ūkininkai (dėl karo pašoko grūdų kainos)“, – finansų analitikas M.Dubnikovas su ironija vardijo, kam dar būtų galima nustatyti papildomus mokesčius.
Kad bankai aktyviau skolintų verslui ir atitinkamai mažintų savo perteklinį likvidumą, būtina ilgalaikė valstybės strategija, skatinanti investicijas.
Būtina ir ES parama, tačiau dėl mūsų valdžios neveiklumo pinigų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano fondo bent kol kas gausime mažiau, nei turėtume.
Tad, užuot pati atlikusi visus namų darbus, valdžia nutarė pasukti lengviausiu keliu ir mėginti įvesti naują mokestį.
Finansų ministrės G.Skaistės teigimu, toks apmokestinimas būtų terminuotas ir galiotų tik šiais bei 2024 metais. Ar tikrai? Mat pavyzdžių, kaip greitai valdžia užmiršta savo pažadus, yra ne vienas.
Juk tiems patiems bankams 2020 metais laikinai buvo įvestas didesnis pelno mokestis – 20 proc. vietoj įprasto 15 proc. tarifo. Jau po metų laikinas mokestis tapo nuolatiniu.
Galima prisiminti ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viražus. Kai 2008 metais kilo pasaulinė finansų krizė, jo tarifas buvo padidintas nuo 18 iki 19 proc.
Tuometis premjeras A.Kubilius žadėjo, kad pasibaigus sukrėtimams bus grįžta prie senos tvarkos. Tačiau išėjo priešingai – 2009 metais PVM tarifas pakeltas net iki 21 proc. ir toks galioja iki šiol.
Ar nenutiks panašiai ir su bankų solidarumo mokesčiu? Juk įpratus prie lengvai gaunamų pinigų injekcijų labai sunku jų atsisakyti.
