Neblogos žinios laukiantiems algų augimo – jos šiemet turėtų padidėti maždaug 10 proc., o infliacija neviršyti 9 proc., taigi po gyvenimo lygio nuosmukį lėmusio pajamų didėjimą lenkiančio kainų šuolio žmonės vėl turėtų pajusti, kad pamažu ima stiprėti finansiškai.
Tiesa, Finansų ministerijos vertintojų požiūriu, Lietuvos ekonomika šįmet stabčios – prognozuojamas tik 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.
LB gerokai optimistiškesnis – pirmasis šių metų pusmetis bus prastas, bet antrąjį ekonomika turėtų atsigauti ir per 2023 metus BVP pasistiebti 1,3 proc., o kitąmet – net 3,2 procento.
Šitokį LB optimizmą įkvepia šiemet didėsiančios valstybės investicijos iš ES paramos fondų ir numatomas Lietuvos prekybos užsienio partnerių ekonominis atsigavimas, be to, mažėsianti infliacija skatins vidaus paklausą.
Nepaisant neblogų Lietuvos ekonomikos prognozių, LB atkreipia dėmesį ir į augimą stabdančius procesus.
Pirmiausia Europos centrinis bankas toliau didins bazines palūkanų normas, nes siekia infliaciją euro zonos šalyse numušti iki 2 proc., o šis rodiklis vis dar toli gražu nėra pasiektas.
Tai neišvengiamai brangins ir Lietuvos žmonių bei verslo skolinimąsi.
Pernai spartą prarado ir Lietuvos eksportas, o vėl įsukti jo smagračius dėl didėjančios konkurencijos ir išaugusių žaliavų kainų nėra lengva.
„Lietuvos Davosu“ pavadintame šalies ekonomikos forume netgi labiau pabrėžti laukiantys iššūkiai, nei nurodė prognozes pateikęs LB.
Viena svarbiausių ūkio problemų – konkurencinis, ypač pramonės, sukuriančios 21 proc. šalies BVP, pajėgumas.
Tarp 63 pagal šį rodiklį vertintų valstybių Lietuva užėmė 29 vietą ir pakliuvo tik į vadinamąją trečiąją lygą, beje, drauge su Čekija ir Prancūzija, ir gerokai atsiliko nuo pirmaujančios Danijos.
Iki šiol eksportas vis augo, pernai – net trečdaliu, bet, ekspertų nuomone, dabar laukia rimti iššūkiai. Lėtėjant pasaulio globalizacijai, o tarptautinei prekybai dėl Rusijos karo Ukrainoje susiduriant su kliūtimis kova dėl žaliavų stiprėja net ir ES vidaus rinkoje.
Kitas iššūkis – energetika. Pernykštė dujų, degalų, elektros kainų pasiutpolkė atlėgo, energetikos rinka prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, bet Lietuva lieka pažeidžiama, nes itin smarkiai priklauso nuo energijos importo.
Abi šias pažeidžiamas sritis galėtų sustiprinti konkurencingumą didinančios investicijos ir modernių technologijų plėtra.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento V.Janulevičiaus, mes dar tik imamės robotizacijos, o pasaulis jau vis plačiau įtraukia ir dirbtinį intelektą. Šiuo požiūriu visa ES, išskyrus Vokietiją, gerokai atsilieka nuo Pietų Korėjos, JAV, Kinijos, Taivano.
Lietuvoje padėtis nedžiuginanti, nes dar nėra net tokių investicijų į modernias technologijas paskatų, kokias jau sukūrė kaimynės Lenkija, Latvija, Estija.
Lietuvos vidaus rinka maža, be eksporto mūsų šalis išgyventi negali, o tam būtina sėkmingai konkuruoti visame pasaulyje. Tik investuojant į modernias technologijas įmanoma garantuoti reikiamo lygio gamybos ir paslaugų konkurencingumą.
LPK nuomone, šiuo požiūriu neatsilikti Lietuvai turėtų padėti ES ir šalies biudžeto investicijų paketas, bet realiam proveržiui tiek lėšų nepakaks, reikia ir užsienio privataus kapitalo.
Kai vidaus rinka maža, kuo galima sudominti užsienio investuotojus? Pigi darbo jėga – jau Lietuvos praeitis, be to, tokios paskatos verslui tik pasmerkia amžinai vilktis pažangesnių šalių uodegoje.
Vadinasi, viltis reikia sieti su aukštos kvalifikacijos darbuotojais, reikiamais jų ištekliais, moksliniu techniniu pajėgumu, aukšta švietimo kokybe ir tvaria bei nebrangia energetika.
Lietuva vis dar du trečdalius elektros energijos importuoja, bet palyginti sparčiai plėtoja žaliąją energetiką – dygsta vėjo ir saulės elektrinės, planuojami didžiuliai jų parkai jūroje.
Dujų terminalas, tiesiamos energetinės jungtys pamažu garantuoja Lietuvos energetinį tvarumą, tikėtina, kad ateityje ir kainos bus konkurencingos.
Kelias į tvarią energetiką nelengvas, bet dar sunkesnė užduotis – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kokybiškas švietimas.
Dėl nesumenkusios darbo rinkos Lietuva, ko gero, turi dėkoti užsieniečiams, pirmiausia ukrainiečiams. Daugiau nei pusė darbingo amžiaus – 23 tūkst. – šių karo pabėgėlių dirba mūsų šalyje pagal darbo sutartis, 8 proc. jų – aukštos kvalifikacijos specialistai.
Nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusios lietuvių emigracijos, dėl mažo gimstamumo šalyje toliau mažėtų žmonių skaičius ir tik užsieniečiai pristabdė šį procesą. Pernai Lietuvoje net truputį padaugėjo gyventojų.
Vadinasi, senstant visuomenei ir numatant, kad per porą artimiausių metų 230–240 tūkst. žmonių išeis į pensiją, vienintelė išeitis – plačiau atverti vartus patikimiems, panašios kultūros užsieniečiams ir skatinti investicijas į modernias technologijas bei švietimą.
