„Visais kitais atvejais kalbame apie atskirų grupių interesus ir tokiu atveju sutarti, kuris kurios grupės interesas yra aukščiau kitų interesų būtų nebeįmanoma ir tada matyčiau labai ribotas galimybes apskritai šį sprendimą priimti. Tikiuosi, kad Seimas liks prie pradinio Vyriausybės pasiūlymo ir tikiuosi, kad pats įstatymas, nepaisant to, bus palaikytas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Politikė pažymėjo, kad jeigu Seimas nepritartų solidarumo įnašui, tuomet tektų lėšas karinei infrastruktūrai skolintis ir „ne už pačias maloniausias palūkanas“.
„Jos (palūkanos – ELTA) nelabai malonios ir valstybės skolai, ne tik žmonėms, kurie turi pasiėmę būsto ar kažkokius kitus kreditus. Tai yra būdas tuos klausimus išspręsti efektyviausiu visuomenei būdu“, – sakė konservatorė.
I. Šimonytė taip pat tikino neįsivaizduojanti, kaip solidarumo įnašas galėtų pakenkti investicinei aplinkai. Ji akcentavo, kad bankai pajamas gavo ne iš savo veiklos efektyvumo, o dėl išskirtinių ekonominių aplinkybių.
„Jeigu tai būtų pajamos, kurias bankai gauna iš savo veiklos efektyvumo (...) ar kažkokiais kitais būdais uždirba daugiau pelno, tai tikrai būčiau paskutinis žmogus, kuris palaikytų papildomą tokio pelno apmokestinimą, aš net nepalaikiau viršpelnio mokesčio, kuriam kažkada Seimas ugningai pritarė, man atrodo, dalis kolegų liberalų taip pat už jį balsavo“, – aiškino premjerė.
„Čia yra kas kita, išskirtinės ekonominės aplinkybės, (...) todėl, kad susikaupęs didžiulis likvidumo perteklius. Ir jis uždirba nemažas centrinio banko palūkanas, tame įžvelgti kažkokią bankų verslo strategiją ar labai kažkokius dideles efektyvumo pastangas, labai sunku. Ekonomikoje tai vadinama renta. (...) Gal kažkam tas pajamas bankams palikti atrodo teisinga, man taip neatrodo“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
