Menchengladbache (Vokietija) įsikūrusios sulčių gamybos kompanijos „Valensina“ vadovas Tino Mockenas leidiniui „Lebensmittel Zeitung“ nupiešė niūrų vaizdą.
Bendrovė turi ilgalaikes sutartis su apelsinų koncentrato tiekėjais, todėl bent suderėtą jo kiekį turėtų gauti. Tačiau gamybos plėsti neįmanoma – nebėra kur įsigyti daugiau žaliavų.
Vokiečiai – lyg ant adatų
Kaip spiegel.de sakė Vokietijos vaisių sulčių pramonės asociacijos vadovas Klausas Heitlingeris, pirkėjai jau turi pasirengti, kad už įvairius gėrimus, ypač pagamintus iš apelsinų, teks mokėti gerokai daugiau.
Apelsinų sulčių koncentratas JAV ateities sandorių biržoje šiuo metu kelis kartus brangesnis nei įprastai.
„Prekių trūksta dėl prasto derliaus daugelyje regionų, todėl žaliavų kainos auga“, – teigė K.Heitlingeris.
Vokiečiams toks deficitas gali būti itin neįprastas, mat ši šalis yra viena didžiausių sulčių vartotojų pasaulyje – per metus vienam piliečiui jų tenka 28 litrai.
Lemia klimato kaita
Daugiausia apelsinų koncentrato į ES atkeliauja iš Brazilijos – apie 90 procentų. Bet šioje valstybėje jo atsargos dabar mažiausios per kelis dešimtmečius.
Tą lėmė tiek plantacijose plintančios augalų ligos, tiek klimato kaita, dėl kurios stojo itin permainingi orai.
Kad šiuo metu koncentruotų apelsinų sulčių paklausa viršija pasiūlą, neslėpė ir didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ vadovas Marius Gudauskas.
Anot jo, apelsinų sulčių trūkumas susidarė, nes Brazilijoje kelerius metus iš eilės užauga prastas apelsinų derlius, o Floridos (JAV) apelsinų plantacijas pernai nusiaubė uraganas. Čia derlius – mažiausias per keletą pastarųjų dešimtmečių.
„Apelsinų sulčių trūkumas turbūt neaplenks nė vienos pasaulio šalies, nes šiuo metu tiekėjai nebegali užtikrinti reikiamo kiekio.
Mūsų įmonės ryšiai su apelsinų sulčių augintojais Brazilijoje ilgalaikiai ir partneriški, tad tikimės, kad apelsinų sulčių trūkumo nepatirsime“, – vylėsi M.Gudauskas.
Trūksta ne tik apelsinų
Tačiau, anot pašnekovo, trūksta ne tik apelsinų, bet ir pomidorų, persikų sulčių.
Po ypač menko derliaus sausrų nualintoje Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje koncentruotų pomidorų sulčių kaina šįmet pasiekė rekordines aukštumas.
„Be abejonės, augančios koncentruotų sulčių kainos turėjo įtakos ir galutinėms kainoms parduotuvių lentynose.
Vaisių sulčių kainos didėjo, bet ne taip stipriai, kaip kai kurių kitų maisto produktų.
Žvelgiant į ateitį, labai sunku prognozuoti, kas laukia ateinantį sezoną.
Dabar kaip niekada ypač svarbu kovoti su klimato kaita, kuri daro neigiamą įtaką vaisių ir daržovių derliui. Mes, veikiantys vaisių sulčių rinkoje, suprantame šią būtinybę kaip niekas kitas“, – teigė M.Gudauskas.
Apie augimą net nesvajoja
Pašnekovo teigimu, gėrimų gamintojai užtikrintai atlaikė du didelius pastarojo laikotarpio iššūkius: koronaviruso pandemiją ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasekmes.
Vis dėlto 2023-ieji gali sukelti gerokai daugiau problemų, kadangi lėtėjanti ekonomika ir milžiniška infliacija pakirto vartotojų perkamąją galią.
Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų pardavimas augo. Tačiau gamintojams rimtą iššūkį sukėlė pabrangę energijos ištekliai, nes sulčių gamybai reikalingiems vaisiams perdirbti naudojamos ir dujos, ir elektra.
Kaip prognozavo M.Gudauskas, ne vienam gamintojui teks susitaikyti, kad kai kurie jų produktai gali tapti mažiau paklausūs.
„Lieka tik optimizuoti veiklos sąnaudas ir turimą asortimentą. Deja, poreikis mėgautis išskirtinėmis egzotinių vaisių sultimis atsiranda tik tuo atveju, jei vartotojo gyvenimo lygis yra geras, o pajamos – pakankamos.
Šiais metais planuoti didesnę apyvartą būtų pernelyg drąsu. Jei ji išliks praėjusių metų lygio, tai laikysime geru rezultatu“, – neslėpė M.Gudauskas.
