Parlamentas po pateikimo pritarė Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo projektui, kuriuo sudaromos teisinės prielaidos pasirengti ankstesniam atsijungimui nuo rusiškos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo).
Pataisas palaikė 111 iš 112 balsavusių parlamentarų, vienas – susilaikė. Jos bus svarstomos skubos tvarka Ekonomikos komitete bei Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, o į plenarinę posėdžių salę grįš birželio 20 d.
„Įstatymo pakeitimu atliekame teisinius namų darbus. Siūlome nustatyti – tai esminis dalykas – kad Lietuvos energetikos sistema turi būti techniškai parengta susijungimui ir darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais 2024 metais. Tokiu būdu būtų sukurtos teisinės prielaidos ankstesnei sinchronizacijai“, – pristatydamas pakeitimus Seimui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministerija siūlo sinchronizaciją įgyvendinti trimis etapais: iki 2024 m. užbaigti elektros sistemos saugumą didinančius projektus, po to – sistemos stabilumą didinančius projektus ir rinkų integraciją užtikrinančius projektus. Anot ministerijos, toks sinchronizacijos įgyvendinimo modelis leistų jai pasiruošti lanksčiai ir sparčiausiais terminais.
Ministerijos teigimu, paspartintus sinchronizaciją bus sumažintos grėsmės Lietuvos energetikos sistemai ir nacionalinio saugumo interesams.
Pristatydamas projektą D. Kreivys kalbėjo, kad Lietuva nuo karo Ukrainoje pradžios intensyviai ruošiasi nuo BRELL žiedo atsijungti anksčiau nei 2025 m., o šiuo metu baigiamos rengti techninių galimybių studijos – turint jų rezultatus esą bus aišku, kiek Baltijos šalys techniškai pasiruošusios sinchronizuotis.
„Jais remiantis jau artimiausiu metu sieksime bendro visų Baltijos šalių politinio sutarimo dėl strateginės energetinės nepriklausomybės tikslo paankstinti sinchronizacijos įgyvendinimą“, – sakė energetikos ministras.
„Techninius namų darbus darome pilnu tempu, čia yra teisiniai dalykai, kuriuos parlamente turime padaryti tam, kad po studijų rezultatų, esant aiškioms techninėms galimybėms, galėtume teisiškai įgyvendinti sinchronizacijos projektą“, – dėstė ministras.
Lietuva, Latvija ir Estija, kartu su Rusija ir Baltarusija veikia bendroje elektros sistemoje, kuri centralizuotai valdoma iš Maskvos. Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties.
Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prieš mėnesį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą – šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ir D. Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai. Tokį bandymą prieš atsijungimą nuo BRELL dar turės atlikti visos Baltijos šalys kartu.
Vis tik, sinchronizacijai anksčiau nei 2025 m. pabaiga dar nėra pritarusios Latvija ir Estija.
