Skaičiuojama, kad deficitas pasiekė didžiausią lygį nuo 2022 m. spalio.
Nors valstybės importą skatina atsparios vartotojų išlaidos, analitikai prognozuoja, kad ateityje ši tendencija silpnės. Manoma, kad antrą ketvirtį prekyba gali lemti neigiamą bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
Remiantis šalies Prekybos departamento duomenimis, balandį prekybos deficitas išaugo kiek mažiau nei tikėtasi ir pasiekė 74,6 mlrd. dolerių (69,6 mlrd. eurų). Anot departamento, prieaugis prilygo 14 mlrd. dolerių. Eksportas susitraukė 9,2 mlrd. dolerių, iki 249 mlrd. dolerių, o importas padidėjo 4,8 mlrd. dolerių, iki 323,6 mlrd. dolerių.
„Grynoji užsienio prekyba diskusijose apie BVP augimą dažnai nustumiama į šalį, tačiau po COVID ji tapo svarbiu veiksniu“, – neseniai paskelbtoje ataskaitoje tvirtino įmonės „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistai Ianas Shepherdsonas ir Kieranas Clancy. Jų teigimu, užsienio prekybos silpnėjimą veikiausiai „lydės tolesnis, inventoriaus komponento sukeltas smukimas ir smarkus investicijų į verslo įrangą sumažėjimas, taip padidinant BVP susitraukimo tikimybę“.
Apie eksporto apimčių sumažėjimą pranešta nusmukus tam tikrų prekių, įskaitant žaliavinę naftą ir mazutą, taip pat kai kurias plataus vartojimo prekes, vertei. Importas išaugo padidėjus automobilių ir jų detalių bei tam tikrų medžiagų įvežimui.
JAV prekių deficitas su Kinija balandį sudarė 24,2 mlrd. dolerių.